Vilija Čiapaitė
Sakoma, jei nori būti geru specialistu, būtina daug mokytis, domėtis, kelti savo kvalifikaciją. Pasak mano pašnekovės Linos Klėgerienės, jei baigi mokslus ir nesitobulini, tai diplomas lieka tik popieriumi. Laikas toks nenuspėjamas, jog būtina daug mokytis, domėtis, kad suspėtum su naujovėmis. O jų kasdien gali atrasti.
Retas Prienuose nepažįsta šios trenerės, kuri dirba „Sveikatos namuose“. Beje, ją gali sutikti triūsiančią su klientais ir Prienų sporto centre. Tačiau ši trenerė, sulaukusi gan brandaus amžiaus, mokosi ir paslapčia audžia mintį apie tolimesnius mokslus, susijusius su žmogaus kūnu.
„Esu grynakraujė prienietė“
„Gimiau Dzūkijoje – Prienų ligoninėje, o mokiausi Suvalkijoje“, – juokaudama pokalbį pradėjo Lina. Dzūkijai priklauso Paprienė, o perbėgus per tiltą tu jau esi Suvalkijoje, priduria ji. Iki dvylikos metų augo Paprienėje, tad jai ten buvo žinomos visi takai takeliai. Pasak jos, kiek prisimena, visada buvo be galo judri. Tėvai darbe, o ji su draugais maišė dviračiais visą Žvėrinčių. „Tada nebuvo jokių telefonų, kompiuterių, tad laikas daugiausiai buvo leidžiamas lauke“, – papildydama pasakojimą kalbėjo Lina. Ir kokių tik nesugalvodavo eibių! Dviračiais su savo „chebryte“ nukakdavo iki Birštono, išmaišydavo visą mišką. Pasak jos, dabar tai bepigu keliauti išasfaltuotu Žvėrinčiaus taku, o tada buvo arba išminti takai, o jei jų nebūdavo, spausdami pedalus smėliu atrasdavo sau vaikiškus nuotykius. Sulaukusi dvylikos, persikėlė gyventi į Stadioną, tad čia jau nebuvo miško, tačiau judrus vaikas atrado kitokias atrakcijas.
Mokslai
Lina Klėgerienė mokėsi „Revuonos“ (buvusi II vidurinė) pagrindinėje mokykloje. Čia ji taip pat nenustygdavo vietoje. Mokslai ir judrumas – du nesuderinami dalykai, tačiau Lina viduje buvo žmogus, ieškantis vietos po saule. Pirmą kartą pabandžius įstoti į profesinę mokyklą ir įsigyti siuvėjos specialybę, jai buvo pasiūlyta mokytis kitur, mat buvo per aukšti pažymiai. Tada vėl pabandė stoti į technikumą, esantį Vilniuje, ir tapti siuvėja technike, tačiau, pasak jos, pritrūko meninės gyslelės. Po metų sugalvojo, jog reikia stoti į KTU (lengvoji pramonė). Kaip ji pati prisimena, jog šiandien sumanė, o kitą dieną išlaikė lietuvių, po savaitės fizikos egzaminus ir ji jau studentė. Tačiau pajutusi, jog mokslas „sausas“, metė. Ji patikina, jog esanti daugiau praktikė, o beletristika – ne jai.
Sukūrė šeimą. Kaune ir Naujojoje Akmenėje išgyveno po penkerius metus. Tuomet grįžo į Prienus. Abu su vyru Robertu pradėjo bitininkauti. Jie įsisąmonino, jog ne aitvarai pinigus neša, juos reikia uždirbti. Ir triūsė daug ir sunkiai. Pradžia sunki, bet išmokę šio darbo, jie suvokė, jog dar turi laiko, kurį gali tinkamai išnaudoti. Beje, jie iš bičių išspaudė ką tik galima. Žvakių liejimas, visokia produkcija! Dirbo išsijuosę… Visos mugės, turgūs ir kitokios erdvės aplankyti. Jų produkcija buvo paklausi, nes sąžiningi žmonės buvo pastebėti pirkėjų.
Išmokus racionaliai išnaudoti laiką, jauna šeima suvokė, jog įmanoma dar daugiau dirbti. Taip jie išvyko į užsienį. Ten teko imtis pačios neįtikimiausios veiklos: statybos, įvairūs patalpų įrengimo darbai, net santechnika. Taip penkiolika metų! Tačiau jie puikiai suderino darbą užsienyje su bičių priežiūra ir darbu prie jų produkcijos.
Jauna šeima žinojo, jog tik sūriu prakaitu gali kažką įsigyti, padaryti tai, kas, rodos, kitiems neįmanoma. Taigi gimus pagrandukei, trečiajam vaikui, šeima atsisakė darbo užsienyje ir pradėjo savo veiklą Lietuvoje, kur ir yra šaknys.
Darbas su vaikais, šiems padėjo susivokti, ko jie nori. Ir dabar vyresnieji gyvena bei dirba užsienyje.
Visa, ką Lina ir jos vyras įsigijo, užsidirbta sunkiu darbu. Pasistatė namus, o kiekvienas uždirbtas pinigėlis, žinoma, kad bus išleistas tikslingai. O namai, tai jų tvirtovė, kurioje jaučiasi saugūs ir juose tvyro ramybė.
Sportas visada vibravo viduje
Kada gi pradėjai užsiimti tuo, kuo esi šiandien, trenere? Lina prisimena, kai pradėjo domėtis šia profesija, daugelis sakė, jog ji nuo pat vaikystės tam turėjo potencialą. Tad pirmiausiai buvo atradimas savyje. Kaip sakoma, reikia tikėti atsitiktinumais ir mokėti pasiimti iš jų tai, kas tau tinka. Lina sutiko gydytoją reabilitologę kineziterapeutę Kristiną Čepeliauskienę. Taigi taip ir viskas prasidėjo… juk Kristina savo kelią pradėjo prieš 15 metų. Iš pradžių – nuo didelių grupinių treniruočių, vėliau pribrendo idėja mokytis kineziterapijos bei sukurti savo verslą. Taip pritraukė ir Liną.
Kodėl pilatesas?
Liną pilatesas sužavėjo. Juk šis metodas, jungiantis įvairius treniravimosi būdus, skirtas lavinti giliuosius kūno raumenis. Pasak Linos, pilatesas – tai kūno ir proto pratimai, kurių tikslas yra jėgos, pusiausvyros, lankstumo, raumenų valdymo, laikysenos ir kvėpavimo gerinimas. Pirmieji mokslai Londone „Body Central Pilates“ jai suteikė daug vidinės ir dvasinės stiprybės, nuklojo kelią tobulėjimui ir būsimiems darbams. Ji drąsiai sako, jog pilatesas yra puiki sporto šaka, kuri tinkama bet kurio amžiaus žmogui. Šis metodas tinka tiems, kurie tik pradeda sportuoti, ir tiems, kurie siekia tobulybės. Taip pat šis metodas rekomenduojamas žmonėms, turintiems nugaros problemų, patyrusiems raumenų traumų ir ieškantiems veiklos, kuri galėtų būti ir profilaktinė, ir reabilitacinė. Lina pasakojo, jog yra tam tikrų patobulintų pratimų, skirtų tam tikrai grupei žmonių: garbingo amžiaus, turintiems tam tikrų patologijų ir net nėščioms moterims.
Atvykus naujam nariui, Lina visada apklausia naujus klientus apie jų anamnezę, nes labai svarbu nenuslėpti ligų, patirtų traumų, operacijų, bendros savijautos. Pasak pilateso trenerės, ji daug dėmesio skiria kiekvienam klientui, nes labai svarbu pasiekti norimų rezultatų ir kokybės.
Lina daug mokosi, dalyvauja tobulinimosi kursuose. Pasak jos, kiekvieną dieną gauni daug žinių, nors tai kainuoja, tačiau darbui su klientais tai labai padeda. Juk žmogus renkasi trenerį, kuris žino savo darbo peripetijas, žino, kokie pratimai gali jam padėti.
Šiuo metu Lina mokosi Lietuvos sporto universitete. Jos studijų programa „Pratimai. Mityba. Streso valdymas“. Nors ir gražus metų bagažas, tačiau ji jau svajoja mokytis kineziterapijos. Pasak jos, atradusi savo nišą ji būtinai nori tobulėti ir tapti savo profesijos žinove. Juk niekada nevėlu mokytis, siekti tikslų.
Darbas „Sveikatos namuose“ jai mielas. Čia, Prienų centre, kaskart gali atrasti pilatesą išmanančią trenerę Liną Klėgerienę, kuri padės, patars ir net, jei reikės, užsiims individualia treniruote. Juk puiku, kai gali padėti žmogui!
