Nuotraukoje (iš kairės) : šilavotiškis Petras Lincevičius, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Gabrielė Žaidytė, „Werkstattgalerie Berlin“ savininkas ir parodos kuratorius Pascual Jordan.
Vilija Čiapaitė
Kai rugpjūčio mėnesį dalyvavau dailininkų plenere Davatkyne, buvo labai karšta. Kuratorius Petras Lincevičius mane pakvietė į mano sielai mielą vietą – Davatkyną, apie kurį ne kartą rašiau. Šį kartą teko šią Dievo ir žmonių glostomą erdvę pamatyti kitokiu kampu. Ramybė, paukščių klegesys, džiūstančių gėlių šnaresys, smėlio girgždėjimas po kojomis, it muzikos akordas krentančių pušų spyglių kritimas…
Tuomet mane sužavėjo Petro elgesys su edukacijos dalyviais: jo prislopintas balsas, patarimai, tylus vaikščiojimas nuo vieno molberto prie kito. Tarsi užburtame rate jis sukosi, patarinėjo, siūlė kiekvienam edukacijos dalyviui įvairius variantus, kaip tapyti, kaip pastebėti vos vos matomas gamtos spalvas ir atspalvius. Negalėjau nesistebėti jo kantrybe, noru padėti, patarti…
Tačiau visa tai jau praeityje. To laiko kalendoriaus lapelis užverstas. Dabar noriu labai labai pasidžiaugti Petro pasiekimais.
Trumpai pakalbinau P. Lincevičių, ką tik grįžusį iš Vokietijos, Berlyno.
Spalio 21 dieną žinomoje Berlyno galerijoje „Werkstattgalerie“ atidaryta geriausiu meno mugės ArtVilnius’15 jaunuoju menininku pripažinto P. Lincevičiaus personalinė paroda „The Cabin for time” („Namukas laikui“).
Taigi, pakalbinau Petrą, kai susigulėjo įspūdžiai ir menininkas galėjo apie viską pasakoti čia, Lietuvoje.
Visi darbai, eksponuojami Vokietijoje, tai atspindys vietos, kuri yra jam labai brangi, pagrįsta idėja, kad žmogaus mintys yra kuriamoji jo galia. Gimęs ir augęs Šilavote Petras savo kūryboje remiasi šio krašto istorija, kultūrine atmintimi, protėvių gyvenimu, pasitelkdamas pasakojimus, kuriuos girdi iš tėvų, artimųjų. Tapydamas jis viską sujungia į viena – buvusį laiką, dabartį ir laikotarpio sukurtus pokyčius. Visa tai atsispindi kiekviename paveiksle, kiekviename potėpyje.
Petras pasakojo, jog parodos atidarymo metu jį nustebino gausus būrys žmonių, atvykusių į renginį. Čia visko perpildyta erdvė vis tik sudomino ne vieną, nes teko atsakyti į daug klausimų. Beje, domino jo kūryba ir, kaip sakė Petras, parodos pristatymas visiškai kitoks nei čia, Lietuvoje. Ten teko nemažai bendrauti, pasakoti, atsakinėti į klausimus. Tai tarsi sujungė menininką su žiūrovu į visumą ir nutiesė tiltą tarp dviejų laikotarpių – dabarties, ateities ir istorijos, glaudžiai susijusios su kultūrine atmintimi, protėvių gyvenimu.
Taigi šiuo metu galime pasidžiaugti, jog P. Lincevičiaus darbai nukeliavo iki Vokietijos. Parodą organizavo „Werkstattgalerie Berlin“ ir LR kultūros atašė Vokietijoje, parodos kuratoriai – Pascual Jordan ir dr. Gabrielė Žaidytė, o projekto partneris – Lietuvos kultūros institutas. Beje, šaunu, kad menininko kelionę rėmė LR kultūros ministerija.
