Vidmantas Venclovas
Prienuose vyko aštuonių menininkų (keturių skulptorių ir keturių dailininkų) pleneras, kuris atvėrė naują kultūros puslapį ir padovanojo miestui nuostabius kūrinius.
Plenere dalyvavo Lietuvos, Ukrainos ir Sakartvelo menininkai.
Skulptoriai Vasyl Tatatskyy (Ukraina), Zigmas Buterlevičius (Lietuva), Tautvydas Povilionis (Lietuva), Tomas Žukauskas (Lietuva) kūrė savo skulptūras iš akmens luitų, kurie po jų prisilietimo pavirto „Sostu“, „Smėlio laikrodžiu“, „Poilsiu“ ir „Šaudykle“.
Nusileidus taku nuo Beržyno parko ir pasiekus Nemuną, iškart ant kalvos pamatysime „Sostą“. Ant jo atsisėdus atsiveria puiki Nemuno panorama. Šiek tiek paėjėjus jus pasitiks unikalus „Smėlio laikrodis“. Kūrinys atspindi žmogaus gyvenimo tarpsnius, vaizduojant veido „aversą ir reversą“, parodant mūsų gyvenimo tėkmę.
Kūrinys „Poilsis“ lyg papildo žmogaus, atėjusio prie Nemuno, norą pailsėti, pamiršti visas problemas ir susilieti su gamta. Verpimo „Šaudyklė“ asocijuojasi su žmogaus gyvenimo proveržiu, o kartu ir vieta, kurioje prisėdus gali pamąstyti apie gyvenimo eigą ir suvokti, jog visada gali „iššauti“, kad pasiektum savo tikslą.
Tapytojai Lado Sharashidze (Sakartvelas), Rūta Eidukaitytė (Lietuva), Jurgita Buterlevičienė (Lietuva), Modestas Malinauskas (Lietuva) plenero metu leidosi į Prienų istorijos peripetijas ir sukūrė 8 paveikslus, kurie nukelia mus į įsivaizduojamą praeitį, o kai kurie paveikslai – ir į ateitį. Mano manymu, Prienai gavo neįkainojamus lobius, kurie praturtins Prienų kultūrinį paveldą.
Jei skulptūros surado savo vietas, tai kur apsigyvens paveikslai, dar nežinoma. Aišku viena, kad jie nebus parduodami, o pradžiugins kurias nors Prienų erdves.
Šis pleneras parodė, jog miesto patrauklumą galima kurti ir pakviečiant menininkus. Reikia tikėti, jog tai ne vienkartinis savivaldybės blyksnis ir menininkų plenerai taps neatsiejama Prienų gyvenimo dalimi.
