Nuostabus gegužės vakaras. Mauručiuose, Veiveriuose bei pakeliui į juos skambėjo dainos, grojo akordeonas.
Nekantraudami trypčiojo vietinių ūkininkų arkliukai, papuošti ir pakinkyti į bričkeles. Netoliese su veiveriškiais šiltai bendravo Prienų rajono meras Vytautas Bujanauskas, administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas, Veiverių bendruomenės žmonės. Drauge traukė dainas su folkloro kolektyvu „Kanklės“ ir moterų vokalinis ansambliu „Radasta“.
Tolumoje koja kojon keturių žemaitukų traukiama pasirodė pašto karieta. Važnyčiotojai trumpam sustojo ir keturių kinkinių lydimi nukaukšėjo link Veiverių buvusio senojo pašto (dabar – A. Kučingio meno mokykla).
Pirmoji bričkelė pajudėjo pakinkyta dviem žaviais poniais. Toliau – kitos bričkelės. Į vieną jų sėdo ir meras, administracijos direktorius. O aš nebūčiau aš, jei neįšokčiau į paskutinę, važnyčiotojo Roberto bričkelę. Man buvo smalsu. Smalsumas ir linksmas nuotykis liejosi per kraštus. Linksmas nuotykis, tačiau kiek jis davė peno sielai ir kūnui! Visi pakelėse stovintys žmonės džiugiai mojo rankomis, šypsojosi. Pravažiuojančiuose automobiliuose vairuotojai ir keleiviai filmavo, fotografavo, mojavo, o kiti gi iš nuostabos išplėstomis akimis žvelgė į koloną, kurios pagrindinis akcentas – arkliai. „Kol gyvensiu – neužmiršiu!”, – šaukiau praeiviams. Tai akimirka, kuri visam laikui įsirėžė mano atmintin.
Ir štai, Veiveriai. Čia trumpam apsistojo ekspedicijos dalyviai. Sugužėjo didelis būrys veiveriškių į meno mokyklos kiemą. Kaip žinia, Veiverių Antano Kučingio meno mokykla įsikūrusi istoriniame pastate, buvusiuose arklių pašto rūmuose. Pašto statinių kompleksas statytas 1815 m.
Pagaliau sulaukęs pašto karietos nemažas būrys netvėrė džiaugsmu. Grojo muzika, linksmai šurmuliavo žmonės. Akimirka labai svarbi kraštui, nes istorinio – edukacinio žygio dalyviai čia sustojo poilsio.
Šį žygį per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją surengė Gintauto Babravičiaus vadovaujama viešoji įstaiga „Klajūnų klubas“. Idėjos sumanytojų misija – aktyvinti kultūrinius, istorinius ir tarptautinius ryšius su Baltijos regiono valstybėmis, paskatinti į Lietuvą atvykti daugiau turistų. Projekto dalyviai keliauja pašto karietų kopijomis, kurios atkurtos pagal XIX amžiaus pavyzdį. Be to, tai tarptautinis projektas, kuriuo siekta surengti panašią kelionę į tas, kurios traukė prieš 150 metų senuoju imperatoriaus pašto traktu iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Taigi, šventės dvasia susirinkusiuosius Veiverių meno mokyklos kiemelyje nukėlė šimtmečiu į praeitį.
Prienų rajone, Veiveriuose, žygio dalyviai pernakvos ir tęs savo kelionę į Varšuvą. Visas senojo pašto trakto kelionės ilgis 800 kilometrų, kelionės trukmė – nuo gegužės 12 d. iki gegužės 31 d.
Kaip minėjo šio žygio vadovas, ši ekspedicija – trečioji ilgo nuotolio kultūrinė-edukacinė kelionė žemaitukų veislės žirgais. 2010 m. projektas „2000 km istorijos“ nuo Trakų iki Juodosios jūros ir 2011 m. žygis „Meilės keliu“ iki Krokuvos, skirtas didžiajai Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijai, sulaukė milžiniško visuomenės ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Šiais metais rengiamu žygiu siekiama ne tik atgaivinti ir permąstyti istorinių įvykių svarbą, bet ir didinti Lietuvos žirgininkystės sektoriaus patrauklumą tarptautiniu mastu bei populiarinti gyvąjį paveldą – unikalią žemaitukų veislę. Deja, bet svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius menanti ir viena seniausių Europoje veislių šiandien yra saugotina, todėl vienas iš projekto tikslų yra sugrąžinti žemaitukams užtarnautą vietą mūsų kultūroje ir skatinti jų naudojimą turizmo, sporto, terapijos ir kitose srityse.
Ilgai pakinkyta karieta stovėjo kiemelyje. Kas norėjo lipo prie važnyčiotojo, kas karietos vidun ar prie jos nusifotografuoti. Juk gali būti, jog žvelgsime į nuotraukas ir prisiminsime įvykį, kuris išliks atmintyje visam gyvenimui.
Kai žirgai ir karieta nuriedėjo pas Ovidijų Drūlią, kur žemaitukai bus pašerti ir pagirdyti, pakalbinau Prienų rajono administracijos direktorių A. Marcinkevičių. Ką šis renginys reiškia rajonui? „Šis renginys jau prieš porą mėnesių buvo numatytas, kai kalbėjome su organizatoriais. Jau tada sakėme, kad jo reikia rajonui, Veiverių kraštui. Šiais metais planuojama daug dėmesio skirti respublikinės reikšmės renginiams. Pirmasis renginys – tai Jorio apdovanojimai. Tada mes parodėme Stakliškes, rajono centrą, Ašmintos ir Šilavoto seniūnijas. Taigi, tai buvo apgalvota ir planuota“. O kuo šis renginys svarbus Veiveriams? „Tai, be abejo, labai svarbu, nes kiekvienas kraštas turi kuo didžiuotis. Šis renginys išryškino, jog prieš kelis šimtus metų Veiveriai buvo garsus miestelis“. Ar reikalingi tokio pobūdžio renginiai mūsų kraštui? „Taip, tikrai reikalingi. Ir šis, netradicinis, ypač. Manau, tokio renginio, kaip šis, greitai nesulauksime. Ir jis veiveriškiams reikalingas. Jam skirtas ypatingas dėmesys iš savivaldybės administracijos finansine ir visa kita pagalba organizatoriams, ir ji labai reikalinga“.
Vilija Čiapaitė
