Kiekvienas laikmetis – istorija, kiekvienas istorijos puslapis – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Mes turime istoriją išgyventi, suprasti, kad ateities kartos nenustumtų užmarštin to, kas buvo. Ne mes teisėjai, kas kaltas, dėl ko tas ar tas įvyko. Tai jau istorijos puslapiai ir tik mes galime ją perduoti ateities kartoms, kad šios prisimintų, pasakotų įvykius, kurių liudininkų vis mažyn ir mažyn. Daugelis faktų nutylima, nugula užmaršties dulkėmis, tačiau daina išlieka. Jos žodžiai kaskart keliauja iš lūpų į lūpas…
Prienų kultūros ir laisvalaikio centre jau dvyliktąjį kartą suskambo partizanų dainos. Šiais metais tai buvo šventinio pobūdžio renginys, tačiau net dešimt kolektyvų iš mūsų krašto ir vienas iš Kauno rajono atvyko mums priminti dainas, kurios daugeliui sušaudytų, nukankintų partizanų buvo it gurkšnis laisvės.
Tarp brandžių dainininkų buvo ir jaunų, kurie tik iš prisiminimų sužinojo, ko vertos krauju aplaistytos dainos.
Šventėje „Mano krašto partizanų dainos“ ne tik dainavo, bet ir skaitė eiles Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos mokinių vokalinis ansamblis (vad. Lina Suchorukovienė), Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro šeimyninė folkloro grupė (vad. Ingrida Valentienė), prieniškės sesės Albina Šaulinskienė ir Staselė Didžiulienė, Prienų globos namų folklorinis ansamblis „Kvietkelis“ (vad. Valė Gustaitienė), Veiverių KLC moterų vokalinis ansamblis „Radasta“ (vad. Aurelija Bareišienė), Ašmintos laisvalaikio salės folklorinis ansamblis (vad. Rima Vilkienė), Stakiškių kultūros ir laisvalaikio centro vyrų trio (vad. Vida Beliukevičienė ir Darius Bagdonavičius), Šilavoto laisvalaikio salės folkloro kolektyvas „Akacija“ (vad. Saulė Blėdienė), Pakuonio laisvalaikio salės folkloro grupė „Obelėlė“ (vad. Renata Žibienė), Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro kolektyvas „Dūmė“ (vad. Dalius Pasaravičius ir Daiva Alaveckienė) bei viešnios iš Kauno r. Samylų kultūros centro – folkloro ansamblis „Senolės“.
Po renginio Prienų kultūros ir laisvalaikio centro vadovas sakė, jog malonu, jog per dainą galima prisiliesti prie istorijos. Ir tai tiesa, nes daug dainų kartu su atlikėjais kartu dainavo ir salėje esantys žiūrovai. Tai puiki istorijos pamoka, kuri perduodama iš lūpų į lūpas.
O pabaigoje šventės vedėja pridūrė: „Todėl belieka tikėtis, kad patys partizanai būtų tikrai laimingi, žinodami, kad jų kūryba, mintys ir patirtis atmintyje ir dainose atgimsta čia, Prienuose“.
Vilija Čiapaitė
