Lapkričio 8 d. Jiezno bibliotekoje (kultūros ir laisvalaikio centro salėje) vyko susitikimas su rašytoja, žurnaliste, poete, dramaturge Laura Sintija Černiauskaite. Ji yra daugiau kaip dešimties knygų autorė, kurios yra ne tik skaitomos bei verčiamos į daugelį užsienio kalbų, nominuojamos apdovanojimams, bet ir ekranizuojamos bei vaidinamos scenoje.
Pažintis bei pašnekesiai su L. S. Černiauskaite, manau, daugeliui jiezniškių tapo didžiuliu postūmiu perskaityti ir naujausią rašytojos romaną „Šulinys“, ir pasigilinti į ankstesnius jos kūrinius, pabandyti pamatyti filmą „Kvėpavimas į marmurą“. Rašanti daugeliui nepatogiomis, skaudžiomis, tačiau verčiančiomis atsimerkti į realybę temomis kūrėja pasižymi ir nepaprastu gebėjimu bendrauti su auditorija, kalbėti ir pasakoti taip, kad jos žodžių klausytojai ypač stengiasi nepraleisti. Ir, regis, jokių išskirtinių temų ji negvildena, tačiau tas kiaurai įžvelgiantis psichologinis pastabumas, savo ir kitų dvasios gilybių analizė verčia žiūrėti į Laurą ir galvoti, kad ji gali ištyrinėti tas tamsiąsias žmogaus gelmes, kurias vargiai ar norime pripažinti turintys, o ką kalbėti apie jų lietimą. Taip, sakė rašytoja, tai be galo sekina ir išvargina, bet sugrįžti iš tamsos jai pagelbsti vadinamoji buitinė rutina: rūpestis vaikais, pietų šeimai gaminimas, pokalbiai apie namų reikalus su vyru ir kt.
Į „kultinį“ mokinių klausimą, kiek laiko prireikia parašyti knygai, Laura galėjo atsakyti tiksliai – tiek, kiek trunka mokslo metai, nes rašymui ji skiria tik tą dienos metą, kai jos vaikai būna mokykloje. Žinoma, suskaičiuoti, kiek dienų ar mėnesių bręsta idėja, kiek reikia laukti pagrindinių veikėjų „gimimo“, kada sąmonėje susisluoksniuoja būsima istorija, neįmanoma pasakyti, teigė rašytoja. Be to, tai, kas lyg ir buvo sudėliota iš anksto, berašant staiga gali apsiversti, pasisukti kita kryptimi. Tačiau, sakė ji, visada – visada kūrinio pabaigoje ji paliekanti viltį. Nes kitaip neliktų prasmės ateičiai.
O pabaigai, kaip ir dera Gurmanų puotai restorane, kritiko Gedimino Kajėno atsiliepimas apie romaną „Šulinys“: „Pradėdamas skaityti knygą įkvepi, o baigęs – iškvepi. Tai vienas judesys. Pagrindiniai romano motyvai sukasi apie nemeilės temą – nemylėtų vaikų ir dar labiau nemylėtų jų mamų. Daugiabriaunė istorija keliauja per kelias kartas ir paliečia skirtingus, tačiau savitai susijusius žmones. Rašytoja labai jautriai aprašo kūdikio mirties, apleisto vaiko, nemylimos moters, vaikžudystės temas. Ji jų neanalizuoja, o pasakoja kaip betarpiškas stebėtojas, ne gvildena, o glosto. Romane daug paslapčių, ribų, kurias reikia peržengti. Kaip kad ir reikia įveikti save, kad pažiūrėtum žemyn į šulinį“ (Atodangos, 2018 m. gruodžio 8 d.).
Dėkodama rašytojai L. S. Černiauskaitei už ypač malonią bendravimo valandėlę, bibliotekininkė Vilma Trabuševskienė pasidžiaugė autorę atlydėjusios Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorės Daivos Čepeliauskienės dovana Jieznui – tokių įdomių susitikimų su kūrėjais nedažnai pasitaiko nedideliame mūsų mieste.
Renginys organizuotas įgyvendinant projektą „Gurmanų restoranas. Dienos pietūs: šviežia knyga 17.00“. Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Prienų rajono savivaldybės lėšomis.
Jiezno bibliotekos informacija
