Vilija Čiapaitė
Šiuo metu Birštone gyvenantis menininkas Aloyzas Toleikis tik ką atšventė 90 metų jubiliejų. Man malonu, kad ir aš turėjau progą susipažinti su šiuo nuostabiu ir talentingu žmogumi.
Prieš daugiau nei šešerius metus susipažinau su profesoriumi, menininku, dėstytoju, Lietuvos dailininkų sąjungos nariu Aloyzu Toleikiu ir jo antrąja pusele Vyda. Tuomet tik tik buvau „įklimpusi“ į piešimo ir liejimo akvarele liūną. Ramus, tolerantiškas ir atsargiai pasakantis, kaip reikėtų išgauti potėpius, jis mane patraukė it magnetas. Ramus, tonas, bet ką pavergianti šypsena pro ūsą…
Jo atsargių pamokymų įdėmiai klausausi, o tai mane tarsi vežė, stūmė į priekį. „Susitikime pas mus, namuose“, – pasiūlė menininkas, profesorius Aloyzas Toleikis su žmona. Susitarėme ir aš nuvykau. Pasiėmiau savo bandomus piešinių eskizus, piešinius ir pasibeldžiau į duris.
Susitikimo metu iš pradžių bendravome bendromis temomis, o paskui aptarėme mano eskizus. Taiklūs pastebėjimai, o kad suprasčiau, ką jis nori man pasakyti, parodė savo mokinių darbus. Jo ramybe dvelkianti vaizdinė pamoka ir dovana – gero akvarelinio popieriaus lapai ir teptukas – nuostabus ir neįkainojamas. Jis dabar ir yra mano talismanas!
Beje, tuomet mes pakalbėjome ir apie jo paskutinius darbus, žmonių poreikius. Jo mintys apie meną, jo mokinius, kurie tapę žinomais menininkais taip pat buvo paliesta.
Po to dažnai parodose susitikdavome ir keletu žodžių persimesdavome apie mano pasiekimus, kitų menininkų darbus. Paskutinį kartą, kai prieš gerus metus susitikome, jis man pasakė, jog tik tapydamas menininkas tobulėja. Ir aš jam pritariu, nes be jo taktiško ir ramaus tono, taiklių pamokymų, galbūt nebūčiau tęsusi savo „kelionės su teptuku“.
Tad visada džiaugiuosi, kad likimas mane suvedė su šiuo žmogumi, kuris vidine ramybe gali padėti susitelkti, pajusti ir susivokti, ko tu nori: ar tęsti savo kelionę su menu ar padėti tašką ir keliauti kita kryptimi.
