Pavasarį uoliai švarindami savo namus ir kiemus daugelis gyventojų vis dar nesibodi savų šiukšlių suversti po svetimais langais. Akivaizdžiausias to įrodymas – prie bendro naudojimo atliekų konteinerių verčiami seni baldai, nebereikalingi indai, senos padangos, buities technika.
„Žmonės sugeba tokias atliekas išnešti iš savo namų ir nugabenti prie konteinerių, bet kažkodėl neįstengia jų nuvežti į didelių gabaritų atliekų saugojimo aikšteles, kurias ir pasiekti nesudėtinga, ir atliekos jose priimamos nemokamai, ir niekam vaizdo bei nuotaikos negadina“, – stebisi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistai.Anot jų, daugelis žmonių žino ir supranta, kad taip elgtis negalima ir negražu: savo šiukšles jie dažnai palieka ne prie arčiausia namų esančių, o nutempia jas prie toliau stovinčių konteinerių.
Individualių namų gyventojai taip elgiasi, žinodami, kad už netinkamą atliekų tvarkymą jų laukia įspėjimai ir gresia baudos, o daugiabučių – nenori kasdien matyti sąvartynų po savo langais, todėl krauna juos po svetimais.
„Individualių namų gyventojai vis dar neatsikrato įpročio į mišrių atliekų konteinerius grūsti žolę, lapus, mesti senas daržoves – tai atliekos, kurias kaimų gyventojams reikia kompostuoti prie namų įsirengtose vietose, miestų – mesti į kompostavimo konteinerius, o jei į juos netelpa – vežti į atliekų surinkimo aikšteles“, – kalbėjo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Kontrolės padalinio vadovas Linas Brazauskas.
Tačiau jis pastebi, kad nevalyvų individualių namų gyventojų mažėja: vis daugiau jų tinkamai rūšiuoja pakuočių atliekas, pradeda kompostuoti žaliąsias.
Kita gera tendencija – didėja daugiabučių namų gyventojų sąmoningumas, noras gyventi švaresnėje aplinkoje ir nesitaikstymas su nevaleikomis. Išvydę prie bendrojo naudojimo konteinerių senus baldus ar remonto atliekas atitempiančius ir paliekančius kaimynus, žmonės tai užfiksuoja ir praneša atliekų tvarkytojams.
„Jau buvo keletas atvejų, kai, gavę gyventojų pranešimus, nustatėme žmones, kurie paliko atliekas prie konteinerių, juos įspėjome ir gyventojai patys sutvarkė savo atliekas“, – pasakojo atliekų tvarkymo specialistai.
Jie priminė, kad priešingu atveju ne vietoje paliktoms atliekoms išvežti tenka atskirai samdyti transportą ir atliekas gabenti į aikšteles, o dėl to patirtas sąnaudas tenka padengti visiems atliekų turėtojams. Todėl gyventojų pagalba, informuojant apie neatsakingus atliekų turėtojus, savo šiukšlėmis teršiančius bendrąsias erdves, ne tik reikalinga, bet ir naudinga: tai tik drausmina nevalyvuosius, bet ir užkerta kelią papildomoms finansinėms išlaidoms.
Nenorintys ar tingintys stambių ir pavojingų atliekų vežti į joms skirtas aikšteles vis dar mėgina dangstytis argumentu, kad už atliekų tvarkymą jie moka nustatyto dydžio vietinę rinkliavą ir todėl jaučiasi turį teisę visas savo atliekas palikti išvežti jų tvarkytojams, užuot gabenę jas į aikšteles patys. Taip galvojantys yra neteisūs.
Vietinė rinkliava yra mokama už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą. Išlaidos už žaliųjų, stambiųjų, pavojingų atliekų tvarkymą į šį mokestį nėra įskaičiuotos. Už šių atliekų tvarkymą yra atsakingas kiekvienas, kas jų turi. Neapmokestinamos ir išrūšiuotos, perdirbimui tinkamos pakuočių atliekos.
Tad tinkamas atliekų tvarkymas turėtų būti kiekvieno jų turėtojo asmeninė atsakomybė ir bendras visų rūpestis. Nes nuo to priklauso visų mūsų švara, tvarka ir finansinės išlaidos.
Pagal ARATC informaciją
