Pavasaris trankiai beldžiasi į duris. Juk Velykos – tai nuostabi šventė, ji yra svarbiausia daugeliui krikščionių, nes ja išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu, svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Jis išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes…
O kad šventės būtų sutiktos tikrai šventiškai, „Versmės” darbuotojai susirinko aplinkos švarinimosi popietei. Juk vėjas priblaškė ne tik lapų, bet ir nulaužė medžio šakų. Kokios šventės, kai pernykščiai lapai bado akis ir neleidžia pirmiesiems žolės daigeliams lįsti į saulę!
Sanatorijos talismanas ir vizitinė kortelė – fontanas – taip pat sulaukė savo eilės. Baseinas išvalytas, patikrinta įranga ir, manau, netrukus mus džiugins fontano vandens muzika.
Kad sanatorijos prieigose tikrai laukiama šventės, viskas kalba už save. Medeliai, nukabinėti margučiais, magiškai kviečia visus prisidėti prie šio džiaugsmo. Balti magnolijų žiedai, it burtininko lazdele mostelėjus, sukrovė baltus žiedus, masindami jais grožėtis.
Tai tokia „Versmės” darbuotoju kasdienybė, kuomet laukiama ne tik svečių, poilsiautojų, bet ir švenčių. Čia dirba žmonės, savo šilumą ir nuoširdumą dalinantys visiems, nelaukdami jokio atlygio. Jie sugeba kiekvienam priminti, kad ne tik darbas yra svarbus, bet ir šventės, kurias reikia švęsti kartu. Tai tokia žmogiškoji prigimtis, kurios galią jaučiame būdami su šiuo kolektyvu.
