Mama, mamytė, motulė, motinėlė, motušė, motinėlytė, mamukė, močiutė… Sakytum ir sakytum vis iš atminties kampelių byrančius vardus, skirtus savo brangiausiajai. Gėriesi jos veidu, jos švelniomis rankomis, jos akimis, skleidžiančiomis širdies šilumą. O žodis „myliu“ taip sunkiai ištrūksta, taip retai sušildo mamą. Juk ji žino, ji turi žinoti, ką jaučia jos vaikai, neretai pamirštantys per darbų ir rūpesčių gausą aplankyti, paskambinti, paklausti, ką jai skauda…
Joms skambėjo vokalinio ansamblio, vadovaujamo Onutės Kamblevičienės dainos, jas džiugino bendruomenės pirmininkės Dalios Stankevičienės ir jos bendraminčių sveikinimai. Nepamirštos buvo ir tos mamos, kurios savo vaikų gyvenimus jau stebi iš Amžinybės. Tylos minutė, graudus atodūsis, prisiminimai, ant kapo uždegta žvakelė ir vėjo šiurenamos gėlės – tik tiek tegali padaryti dabar. Svarbu niekada nepamiršti Išėjusiosios, dar svarbiau ją kasdien prisiminti, pakalbinti, kol ji dar čia, žemėje, be galo mylinti, laukianti, išsiilgusi, besirūpinanti.
Ačiū už meilę mamytėms ir močiutėms kartus su vokalinio ansamblio dainininkėms pieštuvėniškėms tarė ir šio krašto vaikai – vyresnieji ir mažyliai, sakę eilėraštukus, šokę ir dainavę. Jaukią šventę jos dalyviai baigė itin dvasingai – pasilikdami melstis ir giedoti tradicinėse Gegužinės pamaldose.
