Pranešimas spaudai
Rugpjūčio 29 d. Aplinkos ministerija sutiko, kad Kupiškio rajone būtų sumedžioti du vilkai. Anksčiau pat buvo leista sumedžioti vieną raišą vilką Anykščių rajone.
Šiuo metų laiku vilkai mokina savo atžalas medžioti ir neretai, kaip aukas, pasirenka naminius gyvulius, kadangi nesaugomi jie lengviau sumedžiojami.
Šiuo metu Lietuvoje kompensacija už vilkų padarytą žalą nėra mokama. Siekiant tinkamai apsaugoti naminius gyvūnus nuo vilkų, Lietuvos ūkininkams Aplinkos ministerija siūlo patiems imtis iniciatyvos ir ūkininkauti taip, kad vilkų daroma žala būtų kuo mažesnė. Vienas iš pagrindinių naminių gyvulių apsaugos būdų – ūkininkų sąmoningumo dėl asmeninio turto saugojimo kėlimas. Aplinkos ministerija laikosi nuomonės, kad pirmiausia pats ūkininkas turi dėti visas pastangas, kad apsaugotų savo turtą.
Didžiausia vilkų atakų tikimybė yra vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Po pirmosios atakos jokiu būdu negalima palikti gyvulių be priežiūros, o geriausia kurį laiką nakčiai suvedinėti į tvartus arba saugius aptvarus. Taip pat būtina kuo greičiau pašalinti gyvulio likučius, kad plėšrūnai negalėtų prie jo grįžti. Jeigu po atakos ir kitą naktį vilkams pasiseks, jie eis pas ūkininkus nuolat. Tokiu būdu ūkininkai, patys to nenorėdami, suformuoja plėšrūnų įprotį misti naminiais gyvuliais.
Yra ne viena priemonė apsisaugoti nuo vilkų: vietovėse, kuriose gyvena vilkai, naktimis gyvulius reikėtų suvaryti į aptvarus ar tvartus. Aptvarui geriausiai tinka giliai į žemę (50 cm) įkastas aukštas (2,5 m) metalinis tinklas.
Tinkamai įrengtas elektrinis piemuo taip pat gali būti veiksminga apsaugos priemonė. Patartina, kad jis būtų ne mažiau kaip penkių vielų ir matomas tamsiuoju paros metu.
Kaip papildoma apsaugos priemonė prie aptvarų gali būti rišamos vėliavėlės, kokios buvo naudojamos vilkų medžioklėje. Medžiagos skiautės turi būti apie 60 cm ilgio ir 10 cm pločio, maždaug 15 cm nuo žemės, kad būtų judinamos vėjo, ir sukabintos pakankamai tankiai (kas 30-40 cm). Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras.
Geri gyvulių sargai yra aviganiai šunys. Specialios veislės, pvz., Podhalės aviganiai arba turkmėnų Alabay aviganiai, veisiami ir Lietuvoje, yra pakankamai dideli ir stiprūs, kad apsaugotų bandą nuo plėšrūnų.
Neretai nuo vilkų nukenčia ir kiemsargiai šunys – absoliuti dauguma jų būna grandine pririšti prie būdos, negalintys nei pabėgti, nei bandyti apsiginti. Vienintelė patikima išeitis – įrengti šuniui tvirtą voljerą, kuris ne tik saugos nuo vilkų, bet ir pačiam šuneliui suteiks daugiau laisvės bei patogumo.
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus informacija
