Vilija Čiapaitė
Penktadienį Birštono erdvės buvo skirtos Nidai, su kuria jau ne vienerius metus bičiuliaujamasi. Šį kartą Birštono kultūros centras pasipuošė gausiais tapytojų darbais iš Nidoje vykusių plenerų. Kaip sakė dailininkas Saulius Kruopis: „Ši spalvinga paroda atskleidžia Nidos tapybos įvairovę, reprezentuodama stipriausius tapytojus, sakyčiau, net dailininkus klasikus, ir jaunesniuosius, mums dar mažai girdėtus. Kiek daugiau vietos skirta lietuvių dailininkams, kurie savo labai ekspresyviais darbais nuteikia į ekspozicines erdves įėjusius žiūrovus“.
Būtent tokį pojūtį mums, žiūrovams, suteikė tapytojai Arturas Savickas, Ričardas Zdanavičius, Juozas Pranckevičius, Romualdas Balinskas, Ramūnas Čeponis, Dalvytis Udrys, Jonas Lenkutis, Deivis Dapkus, Silvija Drebickaitė ir kt. Taip pat pristatyti grafikai Bronius Leonavičius, Arvydas Každailis, Žydrūnas Šlajus, Kristina Daniūnaitė bei akvarelininkai Jurga Sidabrienė, prof. Antanas Visockas, Bangutis Prapuolenis bei kiti.
Besižvalgant po ekspozicines erdves sužavi vienų tapytojų realistinių, kitų gi mistifikuotų, nukeliančių į pojūčių jūrą darbai. Kiekvieno skirtingas požiūris į Nidą ir gamtos sukurtus nenusakomo grožio, kaskart atgimstančius stebuklus, kuriuos pastebi menininko akis ir sau leidžia perkelti tai ant drobės su mistifikuotomis spalvomis, užslėptu vaizdiniu.
Nida – tai gamtos stebuklas, kur gali atrasti jūrą, burlaivius, skrodžiančius vandenį ir burėmis besigalynėjančius su vėju, vėjo nugairintus pastatų veidus, saulės nuauksintus medžių lapus, kopas, šluotelėmis pavirtusias žolių rankas, nuotakų vainiku papuoštus paplūdimius, sūraus jūros vandens nugludintus pakrantės akmenėlius ir nepakartojamus saulėlydžius, kurie nusidriekdami paskęsta vandens platybėse. Visa tai menininkai suguldo drobėse ir pateikia mums, žiūrovams, kad pajustume Nidos kopose beišdykaujančio vėjo gūsius, ant lūpų nugulusio sūrumo trupinius ir saulėtą rytmetį ar skęstančios saulės pavakarį.
Priešistorė
1995 m. Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“ išplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 1000 meno kūrinių: tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje ). Po to parodų geografija plėtėsi. Lietuvių tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Baltgudijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Indijoje, Lenkijoje, Armėnijoje, Estijoje ir šiuo metu Ukrainoje. Per 25 metus meno mylėtojai buvo kviečiami net į 192 gausingas šio tarptautinio plenero parodas, kuriose atsiveria mūsų Kuršių nerijos vaizdai.
Šiandien Birštone
Tačiau dar niekada plenero istorijoje Birštone nebuvo paroda. Ji atskleidžia kasmetinius draugystės „Tiltus“ su užsienio dailininkais, kurie Nidoje kūrė ir paliko kolekcijai savo tapybos kūrinius. Šios parodos tikslas – eksponuoti pirmųjų dvidešimties metų Nidos plenere sukurtus tapybos kūrinius.
Ekspozicijoje 50 tapybos ir grafikos darbų atskleidžia gan skirtingus potencijos proveržius. Gausu ir kaimyninių šalių atstovų: Latvijos, Baltgudijos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Ukrainos, Armėnijos, Danijos, Norvegijos bei tolimosios Indijos, Nepalo ir P. Korėjos.
Prisiminimų jūros atspindžiai
Į parodos atidarymą buvo pakviestas ir Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas prof. Aloyzas Toleikis, šiuo metu gyvenantis Birštone. Būtent su juo susitikti norėjo menininkas Saulius Kruopis. Jo prisiminimuose išlikę nuostabūs vaizdiniai, kai jis, penkiametis, susitiko su A.Toleikiu ir jau tada profesoriaus nuojauta nenuvylė – Saulius tapo žinomu menininku. O jų susitikimas po ilgo laiko buvo šiltas ir jautrus.
Mozaika liudija
Parodos atidarymo metu šiltais palinkėjimais apsikeitė Birštono merė Nijolė Dirginčienė ir Neringos meras Darius Jasaitis, o Saulius Kruopis, perimdamas parodos pristatymo vairą į rankas, supažindino visus su menininkų mozaika, kuri paliudija apie tuos, kurie išėjo, apie tuos, kurie yra šalia mūsų ir dalina grožį. Ji yra tarsi liudininkas to, kas kuriama, parodo kai kurių menininkų lakios vaizduotės ir, galbūt, šmaikštumo variantus. Juk menininkai, kaip paukščiai, gyvena laisva minčių seka, kurią įkūnija tapydami. Taigi, ši Pasaulio ir Lietuvos menininkų mozaika yra kaip krikšto marškiniai ūgtelėjusiam naujagimiui, ir Neringa pasaulio platybėse ir dailininkų paletėse tai puikiai atspindi.
