Stebuklingas pasakų pasaulis – nuotykiai, didvyriai ir gudruoliai, burtininkai ir jų išdaigos, mus lydi nuo lopšio. Be galo be krašto jų mėgsta klausytis vaikai, neatsispiria šiems kerintiems pasakojimams ir suaugusieji. Žinoma, kiekvienam žmogaus amžiui savos pasakos. Štai Jiezno kultūros ir laisvalaikio salėje birželio 20-ąją susibūrę mažyliai krykštė iš džiaugsmo, stebėdami šešėlių teatro gyvūnėlius, suaugusieji, o tiksliau – Stakliškių ir Jiezno seniūnijų pasakorės, taip pat labai domėjosi iš įvairių Lietuvos vietų atkeliavusiomis pasakomis. Jas sekė iš Vilniaus Pal. J. Matulaičio socialinio centro Jaunimo iniciatyvų grupės atvykusios merginos. Jos – projekto „Renku – seku pasaką“ sumanytojos ir įgyvendintojos, užsibrėžę tikslą susitikti su kaimuose gyvenančiais žmonėmis, prakalbinti juos ir užrašyti jų atmintyje saugomas pasakas. Visa, ką įdomaus ir gražaus išgirdo iš pasakorių, jaunuoliai sudėjo į pasakų rinkinį „Renku – seku pasaką“, o visus šiuos darbus finansavo Europos komisija, parėmusi programos „Veiklus jaunimas“ projektų įgyvendinimą. Spalvingoje knygelėje – Ignalinos ir Tauragės apylinkių, Joniškio rajono, Anykščių ir Prienų kraštų pasakos, kurias užrašė dviračiais po Lietuvą keliavusios merginos. Knygelėje sudėtas pasakas puošia vaikų piešiniai, o jos gale – iliustruotas žodynėlis, su įvairių ūkio ir buities rakandų nuotraukomis ir jų pavadinimais – taip, kaip šiuos daiktus vadina aplankytų Lietuvos vietovių žmonės. Jaunimo iniciatyvinės grupės atstovė Austėja Mockevičiūtė padėkojo į šį projektą mielai įsijungusiems stakliškiečiams ir jiezniečiams, padovanojo jiems nemažą krūvelę pasakų rinkinių, tad pasiskaityti jas galės ir bibliotekų šiuose kraštuose lankytojai.
Smagius nutikimus, gyvenimiška patirtimi dvelkiančias pasakas rinkinio sudarytojoms patikėjo pasakorės Janina Armanavičienė ir Vida Beliukevičienė (Stakliškių KLC meno vadovė) iš Stakliškių, Ona Kazlauskienė, Bronė Urlikienė ir Ona Jakubauskienė iš Jiezno seniūnijos bei seniūnas Algis Bartusevičius. Knygos pristatymo dieną jie buvo dosnūs ir kitiems salėje susirinkusiems žmonėms – papasakojo ir daugiau įdomių ir labai pamokančių istorijų, keliančių ir juoką, ir pasigėrėjimą kaimo žmonių įžvalgumu ir išmintimi. Vien tik jų sukaupti tautosakos lobiai galėtų užpildyti ne vieną storą pasakų rinkinį, o ką bekalbėti apie dar nesutiktus, neprašnekintus žmones. Jaunimo iniciatyvinės grupės iš Vilniaus projektas – tai tik pramintas takelis į nykstantį kultūros paveldą, kuriuo derėtų pasekti ir kitiems, veikliems ir kūrybingiems žmonėms, norintiems padaryti kažką naudingo ir svarbaus savo gimtinei.
