Vilija Čiapaitė
Taip jau susiklostė aplinkybės, kad negalėjau atvykti į dviejų menininkų parodos atidarymą Kurhauze. Telefonu pažadėjau, jog tikrai atvyksiu ir aplankysiu parodą. Ir štai, aš Birštone ir tiesiai žengiu į saulės nutviekstą salę. Eksponuojamas fotografo Vilmanto Dambrausko ir skulptoriaus Kazio Bimbos kūrybinis projektas „Status krantas“.
Čia jau prie pirmos fotografijos atsistojau ir nusikėliau į laikus, kuomet žmogus kovojo už savo būtį šioje žemėje. Kiekviena fotografija stebino tęstinumu ir begarsiu pasakojimu, kuris nukėlė į gilius viduramžius. Fotografijos kalbėjo pačios už save, nes mintimis nukakti į laikus, kuomet kovoji už savo būtį – tampi stiprus vidumi.
Kai peržiūrėjau fotografijas, perskaičiau paties autoriaus Vidmanto Dambrausko parašytus žodžius:
„Jie…Vienus akmenis mylėjo labiau nei kitus.
Ypač blizgančius. Dėl jų net žudė.
Mirusius gerbė labiau nei gyvuosius, esančius šalia.
Patys rinkdavo tuos, kurie sprendė jų likimą… ir lenkėsi jiems.
Vaikščioti galėjo visi, bet rinkosi šliaužioti. Tuos, kurie skraidė – laikė pririštus.
Rinko vieną, kuris turėjo mirti dėl visų, kad po to būtų garbinamas.
Jie…kirto, skynė, kasė ir sėmė tol, kol nieko nebeliko.
Ir tada jie nusprendė išplaukti…Vietos užteko ne visiems.
Jie…Tokie panašūs į mus”.
Vaizdai, pamaniau, nukelia ir priverčia keliauti laiku. Nežinau, ką galvoja kiti, tačiau ši odisėja man labai patiko ir norėjosi ja keliauti dar ilgiau…
Pats šiaulietis, dizaineris ir fotografas, ilgametis Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojas, Vilmantas Dambrauskas fotografija rimtai domisi nuo 2010 metų, jo darbai visur sulaukia didelio dėmesio, nes yra neįprasti ir, sakyčiau, kalbantys kiekvieno į juos pažvelgusio mintimis.
Patyrusi lengvą malonų šoką, suvokiau, jog tarsi viso to tąsa stebina ir skulptoriaus Kazio Bimbos darbai. V. Dambrausko fotografijų ir skulptoriaus darbų vienybė, tarsi papildydama visumą, kalba apie apčiuopiamus vaizdinius.
Apie šių šiauliečių menininkų parodą perskaičiau, jog „Kūrėjai atskleidžia mums ryšius tarp erdvės, šviesos, formos ir spalvos. Šiomis meninėmis priemonėmis autoriai pasakoja simbolinę daugiaprasmę ir daugiareikšmę istoriją, kurią galima pavadinti vizualiu ar vaizduojamuoju naratyvu apie meno kūrėjo jausmus, potyrius bei išgyvenimus. Kitaip tariant, vaizdais ir skulptūromis materializuotos autorių vidinės būsenos ir mintys. Taip išreiškiama tikrovė, kuri per tam tikrą laiką susisluoksniavusi menininkų mintyse ir kurias reikėjo išnešti, atiduoti, dovanoti kitiems įamžinant jas meno kūriniuose, fotografijos kadruose ar skulptūrose”.
Nesiginčysiu, tad čia, Birštono kurhauze, reikia ne vienam pažiūrėti į darbus, kurie, kaip jaunimas pasakytų, „veža”.