Vilija Čiapaitė
Kalėdos jau pasiekiamos ranka. Karts nuo karto nutūpusios ant veido, rankos snieguolės tučtuojau ištirpsta. Tik šalčio išraižytuose languose ilgėliau džiaugiamės nepakartojamais piešiniais. Ir kokios gi tos snieguolės? Kartais, norėdami pamatyti jų raštus, bandome įsižiūrėti iš arti, bet tai būna akimirka, kuri priverčia šūktelėti, o paskui ji tampa mažučiu vandens lašeliu.
O kokias snieguoles galima ilgai, netrukdant pamatyti Birštono viešojoje bibliotekoje! Čia it snieguolių lavina, kur vienos krenta kriokliu nuo lubų, kitur saugiai įsikūrusios ant langų, pertvarų. Tai traukia akį ir verčia džiaugtis nepakartojamu reginiu.
Šias nuostabias snieguoles iškarpė, išpuoselėjo pensininkė Zita Makūnienė iš Kauno. Parodos, kuri nukelia į žaismingą snieguolių šokį, savininkė džiaugėsi savo talkininkų pagalba, kurie ne tik pagelbėjo sukabinti, priklijuoti, įrėminti gražuoles, bet ir buvo ištisus metus kantrūs. Juk karpiniai – tai kruopštus ir daug dėmesio reikalaujantis darbas. Iki pensijos dirbusi kirpėja, Zita tikrai nesimokė karpinių meno, tačiau tai, ką sukūrė jos vaizduotė ir rankos – nepakartojama ir unikalu.
Paroda taikliai pavadinta „Trumpa akimirka”, tačiau man taip ir norisi ją pavadinti „Sustabdyta akimirka”, nes tai nuostabu ir nepaprasta.
