Rugpjūčio 1 d. Matiešionyse vyko, jau tapęs tradiciniu, žymaus kalbininko Jono Kazlausko gimimo metinių minėjimas. Renginys praėjo, kaip visada, ramiai ir pagal gerai pažįstamą scenarijų. Jis neprailgo, nes buvo įdomus, tačiau po Birštono savivaldybės mero pavaduotojo Juozo Aleksandravičiaus pasisakymo prisiminiau, kad kai prieš dvejus metus buvo minimos 80-osios, jubiliejinės J. Kazlausko gimimo metinės, Birštono valdžia pažadėjo, kad kalbininko atminimui įrengtas parkas su medinėmis skulptūromis bus prižiūrimas ir puoselėjamas, įrengta automobilių aikštelė. Deja, pasakyti ir pažadėti žymiai lengviau nei padaryti. Šalia parko esančios sodybos šeimininkai, suprasdami J. Kazlausko atminimo svarbą, nelaukdami, kada bus įvykdyti valdžios pažadai, savo jėgomis sutvarkė parko aplinką, įrengė vietą automobiliams, o seniūnija prieš renginį išlygino žvyrkelį, vedantį link J. Kazlausko tėviškės.
Džiugu, kad renginio organizatoriai iš visos širdies padėkojo sodybos šeimininkams už atliktą darbą, bet tai nereiškia, kad nereikia vykdyti savo pažadų.
Organizatoriai pranešė, jog kitas J. Kazlausko gimimo metinių minėjimas vyks po trejų metų ir vėliau planuojama renginį rengti kas penkerius metus. Tačiau yra ir kitas siūlymas: per penkmetį minėjimus rengti du kartus – po trejų ir dvejų metų.
Birstono valdzia galetu kazkiek skirti lesu J. Kazlausko teviskes savininkam uz prieziura visus metus arba idabinti viena is seimos nariu uziejuje kaip darbininku. Kadangi istisus metus i ta vieta vaziuoja zmones, kurie nera abejingi J. Kazlauskui ir nori paziureti i aplinka ar vandens puodeli isgerti. Bet Birstono valdzia yra abejingi siu zmoniu atzvilgiu ir svaisto pinigus ten, kur nereikia.