Pasikviesti žinomą poetę, eseistę, rašytoją Dovilę Zelčiūtę į Pakuonį tapo kone idėja fiks nuo to laiko, kai teko ją išvysti ir klausytis dviejuose renginiuose Prienuose – taip įstrigo jos nuoširdumas ir įtaigi kalbėsena. Vienąkart tai buvo kalba apie Jurgą Ivanauskaitę, kitąkart – Aldonos Ruseckaitės knygos apie Maironį pristatymas.
Lapkričio pavakarę ši devynių poezijos knygų, publikacijų apie fotografiją, romano „Gastrolės“, pokalbių su žinomais teatralais rinkinio „Po repeticijos“ autorė apsilankė Pakuonio bibliotekoje-laisvalaikio salėje. Šį sykį susitikimas buvo pateiktas kaip autorinis vakaras. Autorė pristatė savo kūrybą ir skaitė jos ištraukas. Beje, už poezijos rinkinius D. Zelčiūtei yra paskirtos Salomėjos Nėries ir Lindės-Dobilo premijos.
Gimusi žinomų aktorių Danutės Juronytės ir Leonardo Zelčiaus šeimoje, D. Zelčiūtė savo gyvenimą ir kūrybą nuo vaikystės sieja su teatru ir jo aplinka. Tad ir pokalbis natūraliai sukosi apie teatro pasaulį. D. Zelčiūtė aktyviai domisi teatrinėmis naujienomis, rašo publikacijas, lydi teatrines išvykas. Pastaruoju metu bendradarbiauja su Oskaro Koršunovo teatru. Susirinkusius pakuoniškius, be kita ko, domino kūrėjos nuomonė apie rezonansinius spektaklius, komentuotus, pamename, kone visos Lietuvos.
Sunku raštu perteikti šiltą renginio atmosferą, kalbančiojo išraišką ir intonacijas. Natūralumas, šiltumas ir betarpiškumas – taip tiksliausiai galima įvardinti šį susitikimą. Bendravimas buvo abipusis, tai nudžiugino ir pačią viešnią, o pokalbiai plėtojosi tiesiog bendromis žmogiškosiomis temomis. Tai ir svarbiausia, nes nieko nėra blogiau už darymą „dėl pliusiuko“.
Marytė Žaromskienė
