Pakuonio pagrindinėje mokykloje pastarąjį mėnesį savo kūrybą eksponavo šeši Kauno Kultūros centro „Tautos namai” dailės studijos „Vaivorykštė” autoriai. Draugystė su šia studija prasidėjo prieš keletą metų, kai čia parodą surengė aktyvi visuomenės veikėja, buvusi inžinierė, šios studijos narė, Kauno Gerumo kristalo laureatė Eleonora Čepulienė. Kitoje parodoje dalyvavo jau keturios tapytojos. Draugystė tęsėsi ir plėtėsi.
O dabar gėrėjomės ir aptarėme, vedėme dailės pamokas, klasių valandėles, analizuodami net šešių autorių paveikslus. Pradžioje tapytojų pavardes laikėme paslaptyje ir mokiniai turėjo pagal darbų stilių atrinkti, kurie kūriniai priklauso vienam autoriui, kurie kitam. Pasakėme tik tiek, kad jie yra šeši. Mažesnieji klydo daugiau, o vyresnieji smagiai atlikinėjo užduotį, aiškinosi kiekvieno stiliaus savybes.
E. Čepulienė pateikė dešimt drobių, kuriose atsispindi gandrų gyvenimas nuo pavasarinio skrydžio į Lietuvą iki rudeninio nostalgiško atsisveikinimo su tėviške.
Impresionistiniais tapybos bruožais žiūrovus sužavėjo Juozo Ivanausko kūryba. Mūsų nuomone, ypač vertingas jo paveikslas „Bityne”. Tas saulės spindulys sodo tankmėje tarp senų avilių tarsi sušvyti, paskleidžia žiūrovo širdyje šilumą, viltį. O Rūtos Barniškytės-Klusienės „Pavakarys senamiestyje”, „Pienių tyla” ir kiti taip traukia, kad ne vienas svarstė, jog norėtų tokius kūrinius matyti savo namuose. Iš visų Nijolės Brenciūtės drobių labiausiai akį patraukia ramybė ir kaimiškos nuotaikos atskleidimo priemonės paveiksle „Vakaras Aukštaitijoje”. Įvairiausios gėlės žydi ir tarsi kvepia Natalijos Karpinskienės kūriniuose. Sustojęs prieš drobę, kurioje baltai švyti Kauno Prisikėlimo bažnyčios bokštas, susimąstai: tauru, prasminga, gražu. Eini tolyn. Skaidrią nuotaiką perima ir savo burėmis nuplukdo į kitas erdves spalvingi Virginijos Rūkienės laiveliai, vilioja tapybiškai lengvas peizažų tiltelių atspindys vandenyje, natiurmortuose prisirpusios vyšnios.
Išraiškinga momento nuotaika ir spalvos kviečia dar ir dar kartą sugrįžti prie paveikslų, pasigėrėti darbais žmonių, kurie pagal savo išsimokslinimą, specialybes dažniausiai yra visai nesusiję su tapyba, bet, nuolat tobulėdami, atskleisdami savąjį meno suvokimą drobėse, suteikia ir mums galimybę ieškoti naujų prasmių, mąstyti, džiaugtis, galbūt net patiems paimti teptuką.
Ona Zmejauskienė
