Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies. „Kaip su buldozeriu“ – sakėme apie naktinę mokesčių reformą, ir dar apie daug visokių sprendimų, kurie priimami neišdiskutavus jų su visuomene.
Horizonte jau labai ryškūs naujo buldozerio kontūrai ir šįkart jis su žemėmis ketina sulyginti mūsų pensijas. Visas pensijas, sakyčiau, nors buldozerio vairuotojas gal ir galvoja kitaip. Jei tikrą žemės ūkio buldozerį paprastai išduoda garsas, tai teisėkūros buldozerį dažnai išduoda kokia nors įdomi darbo grupė. Kaip ir šiuo kartu.
Buldozerio anatomija
Bet pradėkime nuo pradžių. Vyriausybė dar savo programoje įsipareigojo pertvarkyti mokesčių ir pensijų sistemas bei pagerinti jų administravimą. Šios dienos akimis žvelgiant į Vyriausybės programą, matyti, kad buldozeris buvo paruoštas jau tada, 2016 metais, tik lig šios dienos jis saugiau buvo parkuojamas kažkur Seimo garažuose, paslėptas po raminančiu programos teiginiu „užtikrinsime, kad pensijos nebus atimamos ar mažinamos“.
Taip jau būna programose, kad jose aptakiai įvardijami ne tik tie punktai, kurie nėra iki galo aiškūs patiems programos rengėjams, bet ir tie, kuriuos ateityje ketinama prastumti buldozeriu. Štai todėl Vyriausybės programoje tiesiai šviesiai pasakyta, kad atsiras visiems vienoda bazinė pensija iš valstybės biudžeto, kad Sodros sistemoje rasis „apskaitos vienetai“, kad bus profesinės pensijos. O štai apie pensijų kaupimą programoje pasakyta štai taip „įvertinsime dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumą ir tobulinimo galimybes“.
Darbo grupės anatomija
Ir kas galėtų paprieštarauti, kad Seime visai neseniai (gegužės 24) įkurta darbo grupė kaip tik tai ir darys, kad svarstys kaupimą, jeigu ne keli niuansai. Pirmasis – Vyriausybė jau turi savo reformos viziją, kur ten viziją – reformos planą! Kur 2+2+2 keičia 4+2, kur kyla daugiau klausimų nei atsakymų, bet tarkime, tuos atsakymus kažkas žino. Antrasis – tai darbo grupės sudėtis, kuri rėkte rėkia, riaumoja kaip buldozeris, kad kaži kas čia ne taip. Diskutuoti apie antrąją pensijų pakopą, kai darbo grupėje nėra nei pensijų fondų, nei pensijų fondų dalyvių atstovų, o tik šeši politikai ir 4 ekspertai, tarp kurių – premjero patarėjas, buvęs Socialinės apsaugos ministro patarėjas – labai jau keista. Visai neatrodo, jog darbo grupė sieks derinti nuostatas, „kad avis būtų sveika ir vilkas sotus, kaip teigė vienas iš grupės narių politikų.
O tuo tarpu Vyriausybėje…
O tuo tarpu Vyriausybėje vyksta „Atviros vyriausybės iniciatyvos“ projektas. Ir sutapk tu man taip, kad kaip tik tą pačią dieną, kai Seime sutveriama keistoji darbo grupė, viešai pristatomos viešųjų konsultacijų gairės bei metodika. Mes jau esame visuose garbinguose valstybių klubuose, dabar jau ir EBPO – o diskutuoti su suinteresuotomis grupėmis, visuomene ir tarpusavy mokame dar menkai. „Labai svarbu, kad būtų įsiklausoma į visuomenės nuomonę, išgirstami jų poreikiai, tik tokiu atvejų pradės mažėti atotrūkis tarp visuomenės ir viešojo valdymo institucijų, gerės viešojo sektoriaus priimamų sprendimų kokybė, teisėkūros procesų atvirumas, augs abipusis pasitikėjimas tarp viešojo sektoriaus ir piliečių“ – šventą tiesą sako Atviros vyriausybės projekto kuratorė.
Blogai nediskutuoti, bet lygiai taip pat blogai – imituoti diskusiją, padaryti ją eiliniu formalumu. Nes tada būna sukompromituojama pati diskusijos idėja. Kokie yra diskusijos imitacijos požymiai? Jų buvo ir šios mokesčių bei pensijų reformos atveju, kai pateikti pastaboms, atsiliepimams, pasiūlymams, suinteresuotoms pusėms, visuomenei buvo paliktos vos kelios dienos. Diskutavote? „Diskutavome…“
Kodėl yra kilusi grėsmė visoms pensijoms?
Paprastai, kai diskusija tik imituojama, iš anksto žinomas siekiamas rezultatas. Kaip ir šiuo atveju. Akivaizdu, kad Seime, ir už jo ribų, ne visi nori, kad pensijų reforma atrodytų taip, kaip ją pateikė Vyriausybė, t.y. su 2 procentiniais punktais sumažintomis Sodros įmokomis. Tuos du procentus, kurie dabar yra pervedami pensijų kaupimui, norima atiduoti ne žmonėms, o Sodrai. Iš esmės siekis yra sugrįžti į 2004 metus, į praeitį, kai antrosios pensijų pakopos nebuvo. Kas tai lemia, ar asmeninės „nepaskirtojo ministro“ nuoskaudos, ar kairuoliška ideologija grynuoju pavidalu, nežinia. Aišku tik viena, kad žmonėms tai yra nenaudinga, nei trumpuoju, kai reikia mokėti įmokas, nei ilguoju, kai bus mokama pensija, laikotarpiu. Nei privačiame kaupime, kuris pakimba ant plauko, ar apskritai išliks, nei Sodroje.
Antroji pensijų pakopa, ta, kurią jau kokį penktą kartą visaip kaip karpoma, buvo numatyta todėl ir tam, kad nuimtų nuo Sodros ilgalaikius įsipareigojimus. „Jei jūs mokate pensijų fondams, mažės jūsų Sodrinė pensija“ – gąsdina politikai. Bet juk toks ir buvo antrosios pakopos tikslas! Vien dėl demografinės padėties Sodra bus pajėgi mokėti tik realia verte mažėjančias pensijas. Būtent todėl antroji pakopa pradžioje netgi buvo visiems privaloma!
Dabar gi, šią nepatogią tiesą vėl norima paslėpti po kilimu. Jei iš Sodros iškeli skolą, iškeli bazinę pensiją, grąžini jai du procentus, žinoma, kažkurį laiką dar galėsi vaidinti, kokia tai „tvari“ sistema. Dar net pensijas galėsi pakelti prieš visus kitų metų rinkimus. Tiesiog genialus planas, kuris, beje, jau buvo išbandytas socialdemokratų 2008 metais, prieš pat krizę pakėlus pensijas, ir kurio kainą mokame iki šiol.
Kaip toli nuvažiuosi buldozeriu?
Buldozeriu gali pervažiuoti, bet negali nuvažiuoti. Nuo naktinės mokesčių reformos praėjo jau dešimt metų, dalis jos sprendimų po sausio riaušių prie Seimo buvo atšaukti, o visi reformą bloguoju minime iki šiol. Buldozeris – tai būdas įeiti į tamsiąją istoriją, o pensijų atveju – iki pat pensijos pabaigos atsiminti tuos, „kurie per mano pensiją buldozeriu pervažiavo“.
