Kovo pradžia buvo turtinga renginiais. „Krašto Vitrinos“ laikraštis išeina jau tik kartą per savaitę, bet tapo storesnis, o visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo naujienos nebepasimeta sportinės informacijos gausoje. Kažkada rašiau, kad internetinė spauda gera savo operatyvumu, tačiau dažnai pelės spragtelėjimu užvertęs straipsnį, jo ir norėdamas nesurandi. Gi rankose šiugždantis popierinis laikraštis leidžia akims neskubant slysti eilutėmis ir grįžti prie dėmesį patraukusios minties.
Kovo 15 dienos „Krašto Vitrinoje“ sutilpo viskas: sporto varžybos, mokyklų renginiai, opozijos kritika ir neslepiami norai pasikeisti keliomis kėdėmis su pozicija, Socialdemokratų partijos tradicinis Kovo 8-sios renginys su „Metų moters“ nominacijų įteikimu. Yra išsamus, deja, be autoriaus pavardės straipsnis apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventinį minėjimą. Prie jo laikraščio redaktorius sumaniai prilipdė V. Staknio repliką, kad aktyviai spaudos konferencijose dalyvaujantys rajono politikai šį renginį ignoravo, Kovo 11-ąją palaikę tik papildoma poilsio diena.
A.Gailius – poetas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas – rašė, kad „politika – tai visuma sprendimų, kaip mes tvarkysime savo bendrąjį gyvenimą“. LR Seimo nario A.Palionio sprendimas paskelbti patriotinio eilėraščio konkursą yra vykusi kultūrinio – bendruomeninio gyvenimo iniciatyva. Konkurso dalyvių pagerbimas tapo idėjiškai prasmingu Kovo 11-sios minėjimo akcentu. Protingas politikas (ar tokia veikla užsiimantis žmogus) supranta, kad dalyvaudamas viešuose renginiuose renkasi taškus. Tarkim, nevienareikšmiškai rajone vertinamas A. Vaidogas, kuris su V. Petkevičiene, abu tautiniais kostiumais pasirėdę, teikė Seimo nario padėkas, prizus ir pavasarinius hiacintus. Arba ne blogiau už kviestinę literatūros kritikę pranešimą perskaičiusi R. Zdanevičienė, 2011m. savivaldybių tarybų rinkimuose išsikėlusi kandidatė. Oficialioje nuotraukoje suskaičiavau 22 eilėraščio konkurso dalyvius. Jau 22 vietos salėje buvo užimtos. Kitas vietas užėmė scenoje šokusių vaikų mamos, tėčiai, broliai ir sesės.
Sąžiningas politikas supranta, kad jis žmonių akyse atstovauja valstybei, o dalyvavimas valstybinių švenčių renginiuose yra jo moralinė pareiga, gal ir nevisada maloni. Internetinėje kvitrinos apklausoje įdomu skaityti rajono politikų atsakymus į V. Staknio repliką. K. Palionis sako, kad „jų partija yra opozicijoje, o renginius organizuoja komunistai“. Komunistai organizavo „raudonų tulpių“ šventę, o kaip nepriklausomybę atkūrusią Tėvynę myli Lietuvos krikščionys demokratai? J. Krikštolaitis teigia, kad į šventinį renginį Tarybos pirmininkas jo nepakvietė asmeniškai. Taigi jei taip įvyktų, kad meru vėl taptų šis Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, kaip jis telktų bendruomenę ir keltų valdžios autoritetą gyventojų akyse?
Dar kovo 15 dienos numeryje perskaičiau, kad Prienų rajono savivaldybė geriausiai įsisavina ES lėšas Kauno regione ir kad Romai Ruočkienei buvo įteikta valstybinė Metų mokytojo premija. Autoritetą, pagarbą ir įvertinimą žmogus visgi gauna už darbą, o ne priklausymą vienai ar kitai partijai.
Jolita Stačiokaitė