kvitrina.com
Šienas jau po stogu, jau ragaujami šviežių bulvių blynai, jau kvepia ant žemės nukritę alyviniai obuoliukai… Vasara ritasi į antrąją pusę, kai pavasario darbai ima duoti vaisius. Čia pat ir javapjūtė, o kai kas ją gal jau ir pradėjo, sulaukęs giedresnių orų ir varpų brandos. Tokiu metu ateina graži varduvių šventė – Oninės. „Šventa Ona – duonos ponia”, „Ateina Onutė su šviežia duonute”, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona”, sako senoji liaudies išmintis. Šie metai šiek tiek pakoregavo žemdirbių kalendorių, tad su šviežia duona Onines retas kas sutiks, bet tradicija švęsti šias vardynas nesikeičia, ypač ten, kur tai daroma kasmet.
O kasmet Oninės šauniai švenčiamos Pieštuvėnų kaime. Jau keleri metai tapo įprasta laukti smagaus sambūrio, kurį rengia šio kaimo bendruomenė, vadovaujama Dalės Stankevičienės. Šįmet Oninės paminėtos liepos 24 dieną, o į jas susirinko ne tik pieštuvėniškiai, bet ir Alšininkų, Medžionių, Užuguosčio, netgi Stakliškių kraštų žmonės. Atvyko ir svečių iš toliau – tai Seimo narys Andrius Palionis su žmona Kristina, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius su žmona Edita, kraštiečius aplankė ir Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas su šaunia „Ąžuolyno“ kapela. Žinoma, šventėje buvo ir Stakliškių krašto šeimininkas seniūnas Gintautas Kaminskas bei jo pavaduotoja Nijolė Ivanovienė, taip pat ir Prienų rajono Savivaldybės tarybos narys Algirdas Kederys – vietos žmogus, visiems gerai pažįstamas ir žinomas savo veikla ir nuopelnais. Visi jie pasveikino gana gausų pulką Onų, kurioms buvo skirtas ir koncertas. Jį dovanojo Pieštuvėnų kaimo vokalinio ansamblio moterys, Stakliškių gimnazijos dainininkai ir šokėjai bei svečiai – kapela „Ąžuolynas“ ir ansamblis „Lietus“. Tad netrūko gausiems žiūrovams gražių dainų ir melodijų šokiams, o pilvus iš juoko susiimti vertė šmaikštus aštrialiežuvis, pabrendęs bernelis Vincukas, dzūkiškais pokštais „pagardinęs“ ir taip šaunią šventę.
Kai žvelgi į Onines Pieštuvėnuose gausiai suėjusius žmones, tarp kurių daug jaunimo, šeimų su mažais vaikais, aplanko viltis, kad kalbos apie išmirusius, ištuštėjusius kaimus per ankstyvos. O gal jau kylame iš duobės, gal jau galime kurti gyvenimus ne tik miestuose, kur darbo vietos, darželiai, mokyklos, kultūrinių ir sporto renginių gausa. Gal kaimas irgi atgyja? O dėl to turime būti dėkingi vietos verslininkams, ūkininkams, žemdirbiams, kurie išliko per sunkmečius, įdarbina savo kraštiečius, o taip pat remia bendruomenę ir jos šviesuolius, jų organizuojamus renginius, telkiančius žmones draugėn, skatinančius bendrauti, padėti vieni kitiems, dalintis džiaugsmais ir rūpesčiais.
