Vilija Čiapaitė
Kol dar saulė neįkaitino oro, susirungė krepšininkai (3×3), futbolininkai (6×6), šaškių ir šachmatų mėgėjai. Nors karštis ir bandė sulėtinti tempus, tačiau rungtynės įvyko.
Įdienojus, visus norinčius pasimokyti žvakių liejimo, tapybos ant šilko, virvių pynimo, juostų audimo, veltinio vėlimo, floristinių kompozicijų kūrimo meno ir net sviesto mūšio kvietė muziejininkai, tautodailininkai, floristai.
Žvakių liejimas
Atvykę į palapinę, kur liejamos žvakės, pajutome tikrą vaško kvapą. Jis čia kaitinamas iki tokios konsistencijos, jog liejant ant dagties stingsta. Pabendravę su muziejininkėmis sužinojome, kaip buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, kokių reikia įrankių, iš kokių siūlų paruošiamas „knatas“ (dagtis), ką reikia daryti, kad žvakė būtų tiesi, ir daug kitų paslapčių apie žvakių liejimą.
Juostų audimas
Tikra juostų audėjėlė ir mokytoja Ona Patronaitienė – garsi audėja, dainininkė, žolininkė. Ji niekada nesibodi pamokyti norinčiųjų išausti juostas. Niekas neužginčys, jog pačios spalvingiausios ir margiausios juostos išaudžiamos Suvalkijoje, o į jas įaudžiamos pačios gražiausios mintys ir dainos. Viena iš tokių juostų su linų stiebeliais buvo išausta ir įteikta Veiverių seniūnui Vaclovui Ramanauskui.
Keramika
Norintieji nuspalvinti kiškeliuką ar kitą mažmožį sėdo prie stalo ir, paėmę teptuką, spalvino jį netikėčiausiomis spalvomis. O, kad tie kiškeliai būtų atgiję ir nustebinę ne vieną smalsuolį…
Tapyba ant šilko
Tapyba ant šilko subūrė ne vieną, norintį panirti į šią paslapčių jūrą. Pirmas pamokas gavę mokiniai turbūt susidomės ir, ne vieną paveikslą nutapę, džiūgaus pradžiamokslio duotais patarimais.
Čia pat buvo galima pasimokyti ir kaip velti veltinį ir pinti virvę. Tai seni lietuvių liaudies amatai, kurie buvo naudojami kuomet nebuvo fabrikų ir visus savo reikmėms naudojamus daiktus tekdavo pasigaminti patiems.
Floristų prakalbintos gėlės tarsi pačios sutūpė į puikias puokšteles, kurios papuošė šventės vietą.
Linksmybės
Kai darbai ir pamokos baigti, laikas pasilinksminti. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro kolektyvai, Baraginės jaunimo kapela „Svaja“ žinomi kaip balsingi ir dainingi. Jie džiugino kaitros nualintus žmones, o seniūnas V. Ramanauskas sukvietė Onas į sceną, kad jas pasveikintų. Kuklinosi pačios eiti scenon, tačiau tvirta ir ryžtinga seniūno ranka palaikomos atvesdintos buvo, o čia ir pagerbtos.
Tarp susirinkusiųjų teko pamatyti ir Seimo nario J. Palionio labdaros ir paramos fondo atstoves Juliją Palionienę ir dukrą Editą.
Po linksmos dalies vyko dar vienos varžytuvės, sulaukusios susidomėjimo, tai vaikščiojimas su kojūkais, bulvių krepšinis, stiklainio pripildymas vandeniu ir dar daug kitų įvairiausių atrakcijų, kurios linksmino ne tik suaugusius, bet ir vaikus.
Linksmybėms nebuvo galo, nes ne kasdien jos rengiamos. O dar kiekviena bendruomenė savo stalus buvo paruošusi ir ne tik bulviniais blynais ir kugeliu vaišino, bet sugebėjo ir troškinius bei tik tai bendruomenei būdingas sriubas išvirti. Deja, karštis neleido daug ko paragauti, nes akys ieškojo vien tik vėsaus gėrimo. Tačiau teko ožkos pieno sūrio ragauti, kurį ožkas auginanti šeimininkė gali suspausti, ir gardžios namuose keptos duonelės plutelę suvalgyti. Gaila, kad iki Oninių nukulto derliaus duonelės nebuvo, nes lietūs sutrukdė jį laiku nuimti, tačiau reikia tikėtis, kad darbštūs Veiverių seniūnijos ūkininkai suspės jį nuimti ir dar vienon, Derliaus šventei pakviesti.
