Vilija Čiapaitė
Kaip sakoma, rugsėjis – bulviakasio mėnuo, todėl vykstant į Veiverius matėsi boluojantys maišus su derliumi, kurį kruopščiai surūšiuoja tiek ūkininkai, tiek vienkiemiuose gyvenantys žmonės. Tokia jau lietuviška tradicija, kad bulvės ir jų patiekalai kaskart atsiduria ant stalo, kad sočiai pavalgytume, ir nagingų šeimininkių dėka pilvus prikemšame bulviniais blynais bei cepelinais. O jų padažiukas su spirgučiais ir grietine taip gardu, kad net per barzdas varva!
Jau tradicija tapusi Veiverių bendruomenės šventė šiais metais net ir pavadinimą įgavo – „Bulvė bum“.
Erdvė, kuomet tik įžengėme į Veiverių A. Kučingio meno mokyklos filialo kiemelį, nuteikė šventiškai: kepamų bulvinių blynų, skrudinamos šoninės kvapai privertė pilvą dainuoti. Tačiau pradėsiu pasakoti nuo vaikų erdvės, kuri vertė ne tik juoktis, šokinėti ir gaudyti muilo burbulus, bet ir arbatiniuose mistiškai „virti“ gėrimus, kurie kaipmat virsdavo tik debesėliu. Ir aš gaudžiau tuos muilo burbulus, kaip vaikas džiūgavau, šiam susprogus ant delno ar veido. Ši vieta buvo skirta vaikams, ir jiems nė motais buvo eiti paskanauti kokių nors patiekalų, nes Burbulų dėdė, puikiai įvaldęs magiją, kvietė aikčioti, o mažieji oran leido pliūpsnius muilo burbulų.
O už Burbulų dėdės stovėjo geltoni, gražučiai traktoriai, kurie man priminė veikėjus iš visų pamėgto filmo apie transformerius, pirmiausiai – Kamanę!
Suaugusiųjų erdvės, kur karaliavo BULVĖ
Po plačiai išskleidusiu šakas ąžuolu sėdėjo žavingoji senolė, per 80 metų sulaukusi, ir mezgė vilnones kojines. O ką, šalti orai ne už kalnų – reikės kojeles apauti, o su vilnonėmis kojinėmis tuomet jokie šalčiai nebaisūs!
Visai netoli sulčių ir uogienių savininkai Arlauskai iš Juodraisčio siūlė gaivias, visai neseniai išspaustas sultis, vaišino karštomis obuolių sultimis. Ot, čia tai geras sveikatos šaltinis, nes tuoj tuoj nei uogų, nei obuolių nebus, o čia sau gurkšnoji aviečių, šilauogių sultis ar storu sluoksniu tepi uogienę ant baltos duonos riekės ir mėgaujiesi gardumynais, prisimindamas karštos saulės spindulių šokį. Griebiau vizitinę, nes ten vyksiu ne tik sulčių įsigyti, bet ir ne vieną maišą obuolių vešiu, kad sultis išspaustų, ir smaguriaudama tuos žmones geru žodžiu minėsiu!
Šiaudinių skulptūrų ir kitokių gaminių taip pat nestigo, o iš vytelių krepšių bei krepšelių buvo galima taip pat įsigyti – ką žinai, gal kokią bulvę ar moliūgėlį į jį įsiridensiu!
Čia pat – kiemeliai, kviečiantys pasidžiaugti ir paragauti iš bulvių pagamintais patiekalais. Skambėjo dainos, muzika, oi kokie šaunūs Veiverių krašto žmonės, kad net ir man dainuoti užsinorėjo! Čia pat šmirinėjantys diedulis ir bobulė dar daugiau linksmumo įnešė. Ką jau ką, bet ne veltui sena išmintis sakė, kad šlubas eiklus, šveplas plepus – čia jau tikrai buvo gyvas pavyzdys!
Prie vienos palapinės akis išvertusi tupėjo didžiulė bulvė, kuri stebėjo Seimo narę Jūratę Zailskienę, jos patarėją, Prienų rajono savivaldybės Tarybos narius, administracijos darbuotojus ir net patį Veiverių seniūną su komanda. Jos akys, oi kaip viską mačiusios, į savo didžiulį pilvą informaciją dėliojo, kad kitais metais per bulvišką liežuvį galėtų juos pakalbinti.
Be abejo, labai patiko ir „Ožka malė“ savininkė, mat ji naujoviškomis užtepėlėmis vaišino ir net mažyčius triušiukus kažkam padovanot atvežė.
Ir štai, kompetentinga komisija pradėjo savo darbą – ėjo nuo vienos palapinės prie kitos ir vis patiekalus iš bulvių „kaštavojo“. O čia mergos kadužtraukdavo dainuškas, tai paragavimas net valgymu tapdavo!
Varžytuvės su pilnais pilvais taip pat sukvietė nemažai smalsuolių, tad buvo smagu stebėti linksmus pasirodymus ir varžytuvių nugalėtojų veidus. O Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas net taurę įsteigė stipriausiajam nugalėtojui.
Apibendrinu su Bulvių bulve
Šventėje buvo galima akis paganyti ir senovinės technikos parodoje, ūkininkų jomarke, pasidomėti Marijampolės profesinio rengimo centro jaunimo darbais, o visą laiką scenoje dainavo ir griežė Marijampolės KC Baraginės skyriaus jaunimo kapela „SVAJA“, Igliškėlių skyriaus kapela „Vaivora“.
Taigi, suvedus visus rezultatus, buvo paskelbti laimėtojai. Kaip sakoma – laimėjo visi, bet pagrindinį prizą – jungtinė Veiverių krašto bendruomenės komanda, antros buvo teksasietiškosios merginos „Bulvė Girls“, o trečioji vieta atiteko Juodbūdžio komandai.
Bulvė priminė, kad ji buvo atidi, ir pridūrė, kad pirmosios vietos laimėtojai galėjo pasidžiaugti, nes kiemelyje skambėjo specialiai šiai šventei sukurtos dainos.Šventė buvo puiki, nes čia erdves turėjo vaikai, ūkininkai ir patys veiveriškiai – su savo išradingumu ir gera nuotaika.
