Žiema dar nesistengia palikti savo valdų. Tačiau kaip kasmet, taip ir šiais metais, Užgavėnių šventimas ir blynų, lašinių valgymas ne vieną masina iš namų ištrūkti ir kaimynės ar šiaip pažįstamos gaspadinės keptų blynų paragauti, o prisivalgius sukiršinti du priešus Lašininį ir Kanapinį. Pažiūrėjus kovų griebti Morę ir deginti, kad žiema greičiau išeitų, kad laukuose vyturiai kuo greičiau sučirentų, kad paskutinį sniegą parskridę paukšteliai sulestų, kad gamta atgimtų ir džiugintų ne tik žemdirbį, bet ir paprastą miestelėną.
Taigi, skriaudiškiai kas po vieną, kas būreliais ridenosi, čiuožė kultūros centro link. Čia jų laukė linksmybių ir persirengėlių gausa. Nuvargusi ir visokiais vaistais girdoma, atsigauti negalinti prie laužo šildėsi Morė, tarsi manydama, jog taip išvengs tos nelemtos liepsnos. Tačiau iki tol susirinkusieji stebėjo ne tik neįvykusias vestuves, bet ir dainų teko paklausyti, ir medicinos darbuotojų antplūdžio sulaukti, nes, žinia, ponas Gripas daugelį lovosna suguldė, tad šie velnio lašais bandė visus skiepyti, kad nelabajam ponui Gripui neliktų vietos ir pavasarį sutiktų be nuostolių kiekvieno trobesio šeimininkai ir jų giminaičiai.
Dūko, šėliojo skriaudiškiai, kol Morei galą padarė ir namo skirstėsi pavasario laukti.
