Vilija Čiapaitė
Spalio 4-ąją Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro Globos centras šventė savo 7-ąjį gimtadienį. Rodos, tiek mažai metų, tačiau čia GIMK dirba žmonės su didelėmis, jautriomis širdimis ir niekada nestokoja tikėjimo gerumu.
Pažymėdamas šį jubiliejų kolektyvas sukvietė vaikų globėjus ir globotinius, būsimus globėjus. Juk jau augantys „ąžuoliukai“ laukė „papildymo“, nes per tuos metus išleistas į gyvenimą ne vienas globotinis. Jie turi vidinius savo gyvenimo „ąžuoliukus“, o rankos ir širdys, vedusios juos, kad pasiektų gyvenimo kelius – globėjai – jiems tapo antrąja šeima. Juk ne veltui sakoma: „Tikri namai ten, kur plaka širdis!“
O į šį puikų susitikimą atvyko nemažai pačių globėjų su globotiniais, jau suaugę globotiniai, neabejingi vaikų likimams, norintys pasidalinti savo namų šiluma būsimi globėjai.
Prieš sodinant ąžuoliuką, kurį padovanojo vienas iš globėjų, buvo paskaityta pasaka apie giles ir mūsų, suaugusiųjų, didžiąsias misijas „Gilės paslaptis“ iš A. Lopatino knygos „Pasakos vaikams ir suaugusiems“. Pasakoje pasakojama apie giliuką, kurį atsisakė suėsti šernas, sugraužti peliukas, tik kėkštas, sugriebęs nunešė į vidurį stepės. Kėkšto būta supratingo ir jis paliepė giliukui traukti iš vidaus savo mišką ir paskleisti jį stepėje, kuri buvo nyki.
O pačioje pabaigoje tarsi pasakojama apie žmones: „Praėjo daug metų. Stepės viduryje subujojo didelė ąžuolų giria. O girios pirmtakas, didžiulis vešlus ąžuolas, kasmet aiškino gilėms:
– Vaikai, atminkite, kad kiekvienoje gilėje yra didelis miškas. Ir pamatys tą mišką tik ta gilė, kuri tuo patikės!“
Po smagaus pasibuvimo lauke, visi sugužėjo į patalpas, kur laukė dar viena staigmena – edukacija. Čia jie mokėsi iš vilnos velti giliukus. Vieniems sekėsi geriau, kitiems sunkiau, tačiau giliukės ir giliukai buvo pagaminti! Šie vilnos darbeliai buvo prikvėpinti, nes turės „tarnauti“ kaip gaivikliai.
Tačiau ir čia nebuvo apsieita be pasakos – legendos apie Moną, kaip atsirado vilna.
Atėjo metas ir skirstytis, tačiau tas laikas, praleistas draugėje, ypač daug pagelbėjo tiems, kurie nori tapti globėjais. Esamų globėjų patirtis, linksmi ir pamokantys pasakojimai apie globotinius buvo daugiau nei pamoka. Juk vaikai yra vaikai ir jiems dėmesys yra būtinas, nes jie puikiai įvertina savo globėjų santykį su jais.
Pabaigai visi vaišinosi gilės formos tortu, kuris vaikams ypač patiko. Juk gabalėlis torto kartais daro stebuklus!
Mažutė giraitė, kurioje oš 5 ąžuoliukai, menantys, jog į gyvenimo kelią išleistos penkios grupės, kiekvienam primins, jog tai jų medelis! O pirmasis ąžuoliukas jau brandina pirmąsias giles. Kur jos nukritusios išleis pirmuosius lapelius, nežino niekas. Juk tik GIMK kolektyvo stiprybė, globotinių ir globėjų tarpusavio ryšys tikrai išaugins ne vieną ąžuoliuką, kuris oš kiekvienam, ištiesusiam savo ranką tiems, kuriems labiausiai reikia.
