Poeto Justino Marcinkevičiaus dvasios dalelė jaukumu įkvėpė Prienų viešojoje bibliotekoje esantį kambarį, kuris paskirtas žymiojo mūsų kraštiečio atminimo įamžinimui. Poeto vardą gavusi biblioteka sulaukė nepaprastos dovanos – mylimos jo moterys, žmona Genovaitė ir dukros Ramunė ir Jurga, padovanojo prieniečiams didžiąją dalį šeimos sukauptų knygų.
Šviesus, neseniai atnaujintas kambarys įgavo gyvastį, vos jame atsirado pirmosios knygos iš Marcinkevičių namų. Taip pasakojo bibliotekos darbuotoja Dalia Bredelienė, tą pajuto ir į memorialinio kambario atidarymo iškilmes rugsėjo 28-ąją susirinkęs gausus svečių būrys. Poeto rankomis sukaltos, sumontuotos lentynos, jose dailiai ir idealiai tvarkingai surikiuotos knygos, besišypsantis ir su švelnumu į visus žvelgiantis Justinas Marcinkevičius. Ne, jis tądien neatvyko į Prienus, jo tarp mūsų nebėra… Tačiau jis žvelgė į visus iš fotografijų nuo sienų ir tarp savo knygų, jam buvo palikta garbingiausioji vieta, į kurią niekas nesėdo, tarsi jusdami, jog tai – kambario šeimininko kėdė. Poeto rankomis liestas knygas dar sykį paglostė dukros, su švelnia pagarba į jas žvelgė jo bičiuliai rašytojai, visi jį pažinojusieji, mylėjusieji ir gerbusieji žmonės. Už šią nepaprastą galimybę susilieti su poeto dvasia prieniečiai nuoširdžiai padėkojo jo žmonai ir dukroms, kurios pasistengė išpildyti šio didžio Lietuvos žmogaus valią. Poeto, kurį vadiname antruoju Maironiu, tautos dvasios žadintoju, atgimimo balsu, išmokiusiu garsiai ir išdidžiai tarti šventą žodį „Lietuva“. Jis dar kartą sugrįžo į Prienus, šįkart – visam laikui.
