Česlovas Iškauskas
Visi, kuriems atrodo, kad ilgą ir klampią kalbą Davose pasakęs Donaldas Trumpas nusileido Grenlandijos klausimu, gerokai klysta. Buvusio amerikietiško oligarcho taktika man primena mūsų sovietinius laikus, kai įmonės vadovas prašo visokių gėrybių skirti daug daugiau, o gauna tiek, kiek reikia.
D. Trumpas gerokai suerzino Europos skruzdėlyną, tarsi tas nenaudėlis, įkišęs į jį lazdą ir pamakalavęs… Čia pat, Davose, iš jo lūpų nuskambėjo lyg ir nuolaidos: pasisavindamas „ledo gabalą“ Grenlandiją jis jėgos nenaudosiąs, bet reikalingos derybos su Danijos Karalyste. Kita vertus, naujais muitų tarifais (10 proc. nuo vasario 1 d., o nuo liepos 1 d. – 25 proc.) nebus baudžiamos ir tos valstybės, kurios prieštaravo salos aneksijai, nors neaišku, ar prancūzų šampanui ir vynams jis įves 200 proc. muitus.
Perfrazuojant Lenino knygos pavadinimą „Žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal“ (išleista lietuvių kalba 1980 m.), D. Trumpas žengia atvirkščiai – du į priekį, vieną atgal. Europai tai skamba kaip svarbi nuolaida ir JAV prezidento atsitraukimas, bet apžvalgininkai tai vertina kaip praktikoje pasitvirtinusią, seno verslininko ir derybininko taktiką: iš pradžių „užkelti“ reikalavimus, stebėti, kokia bus reakcija, po to šiek tiek nusileisti.
Iš tiesų, niekas net ir neprognozavo, kad JAV griebsis atviros intervencijos į salą, kaip Rusija užpuolė Ukrainą. Bet D. Trumpas nuosekliai tvirtina, kad jam šios salos „reikia“. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo lyg vaikiškas kaprizas „noriu“, kartais virstantis net isterija ir keliantis tėvų nerimą, bet, jeigu paskubėsi jam duoti jo geidžiamą daiktą, gali sulaukti sunkesnių pasekmių. Beje, šios analogijos atsirado ne tuščioje vietoje. Istorikai primena situaciją, kai XIX amžiuje, tiksliau – 1867 m., Rusija susiviliojo už Aliaską (nuo 1799 m. ją valdė speciali Rusijos-Amerikos kompanija) Amerikos siūlomais 7,2 mln. dolerių, nes Vašingtonas visaip spaudė Peterburgą, esą Aliaska ir taip bus užimta, o JAV joje gali pakelti pragyvenimo lygį ir padidinti retųjų iškasenų gavybą. Botagas ir meduolis tuomet suveikė.
O šiandien? Jeigu skaičiuotume per šį daugiau kaip šimtmetį išaugusią infliaciją, 1,717 mln. kv. km ploto pusiasalis kainuotų jau apie 158 mln. dolerių. Jeigu Grenlandija užima apie 2.166 mln. kv. km plotą, tai jos kaina būtų apie 250 mln. dolerių. Tuo tarpu JAV žada užmokėti milijardą ar dar daugiau… Beje, šį skaičiavimą „Telegram“ kanale RIA_Kremlinpool.ru pateikė pats Putinas, staiga tapęs ne tik istoriku, bet ir didžiuoju verslininku.
Tad, ką gi žada D. Trumpas? Jis tvirtina, kad su NATO pavyko pasiekti tam tikrus susitarimus. Vašingtonui, esą, bus suteiktos tam tikros suverenios teisės į salą, t.y. į kai kurias jos teritorijas, kaip Didžioji Britanija jas valdo Kipre (šių eilučių autorius yra lankęsis prie vienos iš dviejų šių bazių, įsikūrusių 1960 m. šalies pietuose ir pietryčiuose). Taip susitarta su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Leidinys „Axios“ teigia, kad tai leistų padidinti Grenlandijos saugumą ir NATO dalyvavimą Arktyje, į kurią gviešiasi Rusija ir Kinija. Pasak D. Trumpo, viena Danija negali apginti šios teritorijos. Kaip dabar pasielgs aštuonios Europos šalys – Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Didžioji Britanija, kurios tvirtai pasisakė už Danijos Karalystės ir Grenlandijos suverenitetą? Taigi, D. Trumpas nemano, kad jis daro nuolaidų. O Lietuva?
Dar du įvykiai gali sudominti Europos visuomenę: ketvirtadienį planuojamas pasirašyti dokumentas, įteisinantis D. Trumpo idėją sukurti Taikos Tarybą dėl Gazos (analogiška galėtų būti sukurta ir Ukrainos atžvilgiu), o prieš pietus Davose JAV prezidentas turėjo susitikti su čia paskubomis atvykusiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Bet šie įvykiai jau išeina iš rašomo komentaro laiko ir galimybių rėmų.