Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija – tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu. Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė. Šiandieniniuose reformų svarstymuose numerologija griežia pirmu smuiku, kiekybiniai parametrai yra tapę pagrindiniu reformų tikslu.
Štai Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metų trukmę. Nes Lietuvoje moksleiviai mokosi labai trumpai, trumpiau mokosi tik Latvijos moksleiviai. Atsiliekame ir pagal mokymo rezultatus. Ar prailginus mokslo metus, pagerėtų mokymosi rezultatai? Greičiausiai – ne, visoms kitoms sąlygoms išlikus nepakitusioms. Nes jei mokymosi programos ir mokymo metodikos, ir pedagogų kvalifikacija, ir jų motyvacija, ir dar daug kitų dalykų lieka tokie patys, tai mokslo metų ilginimas yra tik numerologija. Kai dar kokią dešimtį metų pasimokę ilgiau vis viena matysime prastus rezultatus galėsime pasakyti: oi, mokslo trukmė dar ne viskas, reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.
Švietimo ir mokslo ministerijos sąraše dar viena numerologinė reforma – universitetų skaičiaus mažinimas. Pasakė, kad turi būti penki, tai dabar stumdomasi, kaip tie penki turi susidėlioti. Kaip tame žaidime, kai kėdžių yra mažiau, nei norinčių ant jų padėti sėdynę. Kai bet kaip sujungus universitetus dar po penkerių metų nepateksime į jokius šimtukus, galėsime pasakyti: oi, universitetų skaičius dar ne viskas. Reikia kažko daugiau. Lyg šiandien to nežinotume.
Sveikatos apsaugos ministerija irgi myli numerologiją, gal net galėtų tapti numerologinių reformų lydere. Alkoholio prekybos laiką sutrumpinti „nuo-iki“, sekmadieniais – dar labiau „iki“. Prekybos vietų skaičių sumažinti „nuo-iki“. Amžių, nuo kada galima vartoti alkoholį, prailginti – „iki“. Akcizus pakelti, dar pakelti, ir dar pakelti. Tada laukti tautos išblaivėjimo. Kaip viskas jai paprasta – vienintelė kliūtis, kurią reikia įveikti – niekadėjai gamintojai ir prekybininkai. Kai po ketverių metų neliks dalies gamintojų ir prekybininkų, galėsime pasakyti, ups, suklysta. Lyg šiandien to nežinotume.
Finansų ministerija, panašu, irgi numerologijos gerbėja. Suskaičiavo mokesčių lengvatas ir jas naikins. Po lengvatomis patenka visi, kurie moka nors truputį mažiau nei maksimumą. Dar sujungs du mokesčius į vieną – Sodrą ir gyventojų pajamų. Pasirodo, ketinama jungti tik tarifą, o administravimo – ne. Bus toks mokestis – Siamo dvynys. Lyg ir vienas, bet ne vienas. Du viename. Vieną mokestį administruos dvi institucijos. Devynios auklės – vaikas be galvos. Kai po lengvatų panaikinimo ir mokesčių jungimo, biudžetas vis viena bus kiauras, galėsime pasakyti, oi, nesuveikė. Reikia ekonominio aktyvumo. Lyg šiandien to nežinotume.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat turi numerologinių planų. Ji gal junginės pensijų sistemą. Gal mėgins sujungti antrą pakopą su trečia – jungs du nesujungiamus dalykus į vieną. Bazinę pensiją jungs prie valstybės biuždeto, o valstybės subsidiją, gal ir visai išjungs. Kai žmonės eis į pensiją po kelių dešimtmečių, ir gaus tris riestainio skyles, galėsime pasakyti – valdžia negalvojo apie žmogų. Ji galvojo apie skaičiukus. Lyg šiandien to nežinotume.
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2017-04-12
