Nugalėjo draugystė

Vilija Čiapaitė

Kai prieš penkerius metus tuometinis „Žiburio“ gimnazijos direktorius Aidas Aldakauskas išbandė visiškai neįprastą Mokytojų dienos šventimą – tuo daug ką nustebino, tačiau naujovėmis ir entuziazmu trykštantis jaunas žmogus savo idėją įgyvendino. O idėja buvo visiškai reali: yrimasis daugiavietėmis valtimis Nemunu. Tuomet plaukė tik žiburiečiai. Kitąmet yrimasis sulaukė daug didesnio būrio norinčiųjų išbandyti jėgas prie irklo, ir ne tik prieniškių, bet ir rajono ir Birštono mokyklų atstovų. O ar buvo tikėtasi, kad ši idėja taps tradicija?..

Šiemet norą dalyvauti pareiškė 5 komandos, tai Birštono, Veiverių, Jiezno, „Žiburio“ ir jungtinė Prienų r. savivaldybės administracijos ir Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų. Kadangi viena valtis buvo mažesnė, tad į ją sėdo mokytojai – jie nusiyrė varžybų trasa.

Pagaliau valtys starte. Pirmieji įsisiūbavo jiezniškiai, paskui juos – veiveriškiai, o žiburiečiai ir jungtinė komanda, tarsi pajutę traukos dėsnį, susiglaudė ir ilgokai vieni nuo kitų negalėjo atsiskirti. Po kiek laiko yriai susinormalizavo, ir greičiau irtis pradėjo žiburiečiai. Vistik nugalėjo jaunystė, o gal susikalbėjimas. Valtys dingo už posūkio, ir žiūrovams teko laukti grįžtančiųjų. Pagaliau išniro pirmoji valtis. Vien tik iš skambaus vairininko balso buvo galima spręsti, kad jiezniškiai, turėdami reiklų vairininką, pirmauja ir užims pirmąją vietą, antrieji atsiyrė veiveriškiai. Jau nuo tilto jiems iriantis buvo galima išgirsti kiekvieno yrio metu šaukiant „Vei-ve-riai“. Po pertraukėlės atsiyrė žiburiečiai. Ilgokai teko laukti jungtinės komandos. Kai kurie žiūrovai garsiai mąstė, kad irkuotojai turbūt tikrina Nemuno krantų būklę, dėl to vėluoja. Tačiau ir ši valtis, nors sunkiai, bet užtikrintai pasiekė finišą.

Pagaliau iš už posūkio išniro mažoji valtelė, kurią yrė mokytojai. Jų duslūs balsai reiškė, jog jie labai pavargo, tačiau išsilaipinančiųjų veiduose spindėjo džiaugsmas, jog trasą pavyko įveikti.

Laukdami Birštono komandos pakilę ant Žiburio kalnelio dalyviai ir svečiai galėjo pasivaišinti gardžia Arūno Vaidogo dovana – koše, kurios paskanauti rinkosi nemažas būrys, o stiklinė karštos arbatos po sunkių varžybų daug kam labai tiko.

Pagaliau finišą pasiekė ir birštoniečiai, kuriems nelabai smagu buvo irtis be konkurentų. Regatos dalyviai taip pat buvo sukviesti ant Žiburio kalnelio, jiems įteikti diplomai ir šakočiai. Tačiau svarbiausia – laimėjo draugystė ir supratimas.

Kuomet pakalbinau regatos krikštatėvį Aidą Aldakauską, šis atsakė, jog po pirmosios regatos visiškai nesitikėjo, jog ji taps tradicine, o išvykęs iš Prienų galvojo, jog šis renginys išnyks, tačiau darnus mokytojų susikalbėjimas ir be jo pagalbos tęsia tradicijas. Tai malonu, o Dalia Šklėriūtė, Arturas Juočiūnas, gimnazijos direktorė Irma Šneiderienė bei visos komandos iš rajono ir Birštono tiki, jog Mokytojų dienos paminėjimas ant žilagalvio Nemuno nešamo vandens išliks, o Arvydas Stašaitis kasmet parems šį renginį, kaip ir „Krašto Vitrinos“ redakcija.

Norisi pridurti, jog vos pasibaigus pasipleškenimui Nemune, visų laukė dar viena staigmena – baikerių sezono uždarymo paradas.