Gegužės 11-ąją Balbieriškio pagrindinėje mokykloje buvo organizuojama netradicinio ugdymo diena. Jos metu 5-10 klasių mokiniai galėjo stebėti ir dalyvauti netradicinėse integruotose veiklose. Diena prasidėjo nuo kiekvieną mėnesį vykstančio įvairių konkursų, olimpiadų, sportinių varžybų laureatų ir nugalėtojų apdovanojimo. Pasidžiaugę gautais diplomais ir draugų sėkme, plojimais pasitikome Alytaus teatro aktorių grupę. Džiaugiamės, kad teatro aktoriai visada glaudžiai bendradarbiauja su jaunimu, kurdami ne tik spektaklius, bet ir edukacinius projektus, kurių tikslas – padėti jauniems žmonėms suvokti sudėtingus socialinius įvykius, analizuoti ir spręsti patyčių, smurto, abejingumo problemas. Dvi valandas kartu su aktoriais mokiniai galėjo dalyvauti forumo teatre, įsijausti į vaidybines simuliacines situacijas, ugdytis kūrybiškumą, saviraišką, ieškoti mokyklinių patyčių sprendimo būdų. Džiaugiamės, kad tarp teatro aktorių yra ir buvusi mūsų mokyklos mokinė Rasa Grigutytė, kuri yra gyvas pavyzdys mokiniams, kad aktoriaus kelias pasiekiamas ir mažo miestelio mokyklos mokiniams, svarbu turėti didelę svajonę, dalelę talento ir nebijoti sunkaus atkaklaus darbo bei noro tobulėti.
Kai gegužė pokštauja skandindama žydinčius sodus sniego pusnyse, visiems labai rūpėjo, ką apie tokius gamtos pokštus mano sinoptikai, mokslininkai, meteorologai. Į šiuos klausimus savo paskaitoje ,,Kaip gimsta orų prognozės?“ mums pabandė atsakyti Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji sinoptikė Vilniaus universiteto daktarė Judita Liukaitytė-Kukienė. Paskaitos metu sužinojome, kaip tarpusavyje susikalba pasaulio meteorologai, ar virš visų žemynų formuojasi vienodi debesys, kaip patiems pagal debesis nuspėti, kokie orai laukia po 2 valandų. Sužinojome, kad norint tapti hidrometeorologinės tarnybos specialistu jau mokykloje reikia domėtis fizika, geografija, matematika ir netgi dailės pamokos yra labai svarbios. Norinčiųjų pasirinkti šį kelią toliau laukia studijos Vilniaus universitete.
Mes gyvename Europos Sąjungoje. Keliaujame po Šengeno erdvę be vizų, be sienų. Tai ką tada veikia pasieniečiai, muitininkai? Rasti atsakymus į šiuos klausimus mums padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos pareigūnai – vyriausiasis specialistas Stasys Teresevičius, specialistas Tadas Čėsna, vyresnysis pasienietis Edgaras Mudričenka ir tarnybinis šuo Ledi. Šiame užsiėmime aktyviai dalyvavo ir pradinių klasių mokiniai: jiems buvo įdomu pakiloti automatą, pažiūrėti pro žiūronus, pasinaudoti racija. Devintokai domėjosi, kiek laiko trunka mokymai, norint tapti pasieniečiu, penktokams buvo įdomu, kokiu maistu šeriami tarnybiniai šunys, kur jie veisiami, nuo kiek amžiaus pradedami dresuoti. Visi susidomėję stebėjome šuns Ledi pasirodymą. Šuo ne tik nepriekaištingai vykdė dresuotojo komandas, bet ir sugebėjo surasti paslėptus pievoje smulkius daiktus (kamuoliuką, šratinuką).
Netradicinio ugdymo diena prabėgo greitai. Veiklos buvo įdomios, prasmingos, pažintinės ir tikrai netradicinės.
Ugdymo karjerai mokytoja Reda Valančienė
