Spalio 9-ąją gimnazijos ketvirtokams vyko netradicinės lietuvių literatūros pamokos, kurių metu kartu su mokytoja Danute Padvelskiene lankėmės Kauno J. Tumo-Vaižganto ir Salomėjos Nėries memorialiniuose muziejuose. Juose turėjome galimybę pamatyti, kur ir kaip gyveno šios garsios asmenybės, bei sužinoti apie jų gyvenimą ir kūrybą. Daugelį sužavėjo šiltas ten dirbančių žmonių priėmimas – jie su aistra ir atsidavimu pasakojo apie J. Tumo – Vaižganto ir Salomėjos Nėries asmenybes, gyvenimą. Sužinojome daugybę faktų, kurių nerastume mokykliniuose vadovėliuose, kaip, pavyzdžiui, kad tiek poetė S. Nėris, tiek jos vyras skulptorius B. Bučas savo namuose turėjo atskirą kūrybinę erdvę ir stengėsi vienas kitam netrukdyti. S. Nėris netgi juokaudavo, kad, kai vyro kambaryje sklando kūrybos mūza, žmonai ten vietos nėra. O nusakydamas Vaižganto asmenybės žavesį, ypatingumą, gidas gražiai pastebėjo, kad linas rengė lietuvio kūną, o Vaižgantas – sielą. Taigi vaizdingi gidų pasakojimai ir autentiška aplinka, kur gyveno šie kūrėjai, leido mums nusikelti į XX amžiaus pradžią ir pasijusti istorijos dalimi. Tad labai džiaugiamės, jog turėjome galimybę šiuos autorius pažinti ne tik iš vadovėlio puslapių, bet ir tarsi prisiliečiant prie autentiškų jų aplinkos daiktų, kuriuose vis dar gyva kūrėjų dvasia.
Simona Vaitonytė, IV klasė
Nuotrauka Gretos Aleksynaitės
tai labai gera idėja, nes pamačius rašytojų aplinką, mokiniai geriau suvoks ir jų kūrybos dvasią. O, kad taip paprastesnis nuvykimas būtų kad ir į Donelaičio vietas, ne vien sausai mokytis tekstus! Apskritai šiuo pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos mokytojos lituanistės ir vežti ne tik gimnazijos ketvirtokus, bet ir antrokus, trečiokus.