Vasario 18 dieną su draugais ėjom slidinėt prie piliakalnio ir pamatėm gulintį nusilpusį nematytą paukštį. Pagalvojom, kad jis sužeistas ir nusinešėm pas draugo mamą, bet jinai nežinojo, koks tai paukštis ir kaip juo rūpintis. Tada nuėjom pas mano tėtį ir jis pasakė, kad to paukščio pavadinimas – gervė arba pilkasis gandras. Paskui mano mama paskambino į „Gyvūnų globos asociaciją“ ir paklausė, kaip ja pasirūpinti. Darbuotojai pasakė, kad rytoj atvažiuos ir paprašė gervę per naktį prižiūrėti. Mes ją įdėjom į didelę dėžę, įpylėme jai dubenėlį vandens ir įdėjome maltos mėsos palesti. Vakare gervė nelietė maisto, tik tyliai tupėjo, o ryte ji atsigavo, išlipo iš dėžės ir laipiojo ant palangės, vartydama mamos vazonus. Kai atvažiavo gervės paimti, turėjo ją pasigauti. „Gyvūnų globos asociacijos“ darbuotojas padėkojo, kad pasirūpinom paukščiu, nes jai ne mes, jis būtų sušalęs ir numiręs, kadangi parskrido per anksti.
Raimondas Jurgelevičius, Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus 2 klasė
