Rugpjūčio 30-ąją, ketvirtadienį, Birštono kurhauze nuvilnijo paskutinis projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ vakaras, kuriame dalyvavo tarptautinio masto poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto (JAV) profesorius emeritas Tomas Venclova, aktorius Andrius Bialobžeskis ir fleitininkė Augustė Janatjeva.
Vakaro pradžioje aktorius pasidžiaugė, kad Birštonas sugeba kitaip, originaliai intriguoti savo vasarą ir, pakvietęs prisiliesti prie magiško poezijos plevenimo, bėgo eilėraščiais per poeto kūrybos metus. Tomo Venclovos poezija – nepaprasta visomis prasmėmis. Tiek intelektualiąja, tiek emocine. Ne veltui literatūrologai jį vadina ištisu kūrybos žemynu. Vakaro metu skaityta poezija iš knygos „Visi eilėraščiai“, kurią galite pasiskolinti Birštono viešojoje bibliotekoje. Ji unikali tuo, kad autorius skaitytoją veda į savo tirštą prasmių poezijos pasaulį, atskleisdamas eilių atsiradimo aplinkybes, paryškindamas užuominas.
Po minkštų fleitos garsų ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio švelniai skaitomos poezijos sinergijos, klausytojai galėjo išgirsti patį Tomą Venclovą skaitant eiles, užduoti klausimus poetui, nes, kaip pastebėjo svečias, susitikimas būna nevykęs, jei neišgirsta jokių klausimų. Pirmiausia diskutuota apie 2010 m. publikuotą Tomo Venclovos straipsnį „Aš dūstu“. Klausta, kaip jį rašytų dabar. Į tai Tomas Venclova atsakė, kad straipsnis yra prieš norą gyventi uždaroje valstybėje, todėl teigiamai vertina Lietuvos atvirumą, ėjimą į Europą. Dabartiniu supratimu straipsnį rašytų kitaip, švelniau. Kitas klausytojas pasiteiravo, kaip kito poezija bėgant metams. Autorius sakė parašęs labai daug eilėraščių, tačiau jo vertinimu 233 yra tinkami spausdintini. Jaunystėje kūrybą įtakojo kiti poetai. Anksčiau stipriau laikėsi eiliuotų eilių sandaros, dabar pereina prie laisvųjų, epinių, nes jos aiškesnės, suprantamesnės, mažiau sentimentalios. Žinomas faktas, kad rašytas aktyviai keliauja, todėl pasidomėta, kokia šalis ar miestas įkvepia kurti. Tomas Venclova sakė kuriąs tik apie tai, kas sujaudina. Jam brangiausia Lietuva, nes tai yra jo šaknys, tačiau poetas pabrėžė, kad nesvarbu iš kokios šalies ar rasės yra žmogus. Jei jam Lietuva brangiausia, jis gali vadintis lietuviu. Pačiam autoriui be Lietuvos artima Italija, ypač mažieji miesteliai šiaurės Italijoje. Tomas Venclova pasidžiaugė Birštono grožiu ir prisipažino, kad jei nežinotų jog yra Lietuvoje, galvotų esąs Šveicarijos kurorte.
Vakaras tęsėsi net dvi valandas, tačiau prabėgo greitai kaip pati vasara ir mūsų projektas. Renginyje dalyvavusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė šiltai, nestokodama gražių žodžių padėkojo vakaro svečiui už išskirtinį ir unikalų vakarą, gražius žodžius Birštonui. Bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė dėkojo savo komandai, partneriams bei visiems, dalyvavusiems, kad ėjo į mūsų organizuojamus pasimatymus su proza, poezija, muzika ir asmenybėmis.
Kitą dieną po renginio poetas su žmona Tatjana Milovidova-Venclova svečiavosi bibliotekoje ir jaukiai, betarpiškai bendravo su darbuotojais. Simboliška, kad tai nutiko paskutinę vasaros dieną, kartu su paskutine oficialia projekto pabaigos diena. Tikime, kad tai geras ženklas ir kitais metais galėsime savo skaitytojams ir miesto svečiams padovanoti dar vieną nepakartojamą literatūrinę vasarą.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė.
Ledina Tamošiūnienė
