Pavasarį, kai sielą audrina atgimstančios gamtos vaizdai, minimos Žemės ir Pasaulinė vandens dienos. Tai svarbiausieji žmogaus gyvenimui ir gyvybei elementai, bet, ko gero, labiausiai ir nevertinami. Žinoma, yra šalių, kur panaudojamas ir tausojamas kiekvienas žemės lopinėlis, yra šalių, kur vanduo prilygsta auksui, nes ten jo labai stokojama. Tačiau, ar neverčia pakraupti iš siaubo per televiziją parodomi vaizdai – kalnai šiukšlių priemiesčiuose ir miestų gatvėse, įvairiausiomis atliekomis užterštos upės, ežerai ir net jūros? Panašių vaizdų, deja, galima pamatyti pavasarį, nutirpus sniegui, ir mūsų gražiosios šalies pakelėse, paupiuose, pamiškėse ir paežerėse.
Mes, žmonės, esame teršėjai, sako mums Nemuno pakrantės, nusėtos buteliais, maišeliais, popiergaliais… Tai pasakojo ir Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokiniai, scenoje įrengę paupį, su žaluma ir joje gyvenančiais gyvūnais. O balbieriškiečiai, gyvenantys prie pat Nemuno, besidžiaugiantys sraunia Peršėke ir Ringiu, kasdien mato ir nuostabius gamtos vaizdus, ir juos bjaurojančius teršalus.
Jie parengė konkursui 229 darbus, iš kurių komisija per didelius vargus atrinko labiausiai temą ir žanrą atitikusius kūrinius. O tema itin artima kiekvienam žmogui, ypač lietuviui – „Žemei reikia draugų. Tekėk švarus, Nemunėli“. Nemunas, apdainuotas dainose, išaukštintas eilėse, aprašytas prozos kūriniuose, yra svarbiausioji ir didžiausioji Lietuvos upė, ypač brangi tiems, kas gyvena prie jos. Tad ir vaikų piešiniuose, plakatuose, atsispindėjo tai, ką jie mato ir galvoja apie šį gamtos stebuklą, dovanotą mūsų kraštui. Juose – ir skaidrus, ir užterštas vanduo, ir baltos gulbės, ir šiukšlių kalnai, ir deramai poilsiaujantieji, ir niekdariai, raginimai ir griežti pamokymai, ką daryti, kaip elgtis, kad Žemė ir Vanduo būtų švarūs.
Vaikų pastangas ir kūrinius vertino ne tik komisija, bet ir kiti šiai temai neabejingi žmonės: rajono savivaldybės, Nemuno kilpų regioninio parko, Prienų miškų urėdijos, sveikos gyvensenos klubo atstovai, renginio rėmėjai – vietos ūkininkai bei Balbieriškio mokyklos administracija. Iš tiesų, labai svarbu, kad toks aktualus šiandienai konkursas sulaukė tiek dėmesio, tiek dalyvių ir tiek norinčiųjų juos padovanoti.
O konkurso nugalėtojais pripažinti: I vieta: 1-4 kl. – Kamilė Statkevičiūtė (Prienų „Ąžuolo“ progimnazija, mokytoja Ona Krikštolaitienė); 5-8 kl. – Darija Ustilaitė (Prienų „Ąžuolo“ progimnazija, mokytoja Aušra Maslauskienė); 9-12 kl. – Gintarė Našlėnaitė (Stakliškių vidurinė mokykla, mokytoja Lina Andriukevičienė).
II vieta: 1-4 kl. – Vakaris Šarauskas (Balbieriškio pagrindinė mokykla, mokytoja Ramutė Švedienė); 5-8 kl. – Augustė Volungevičiūtė (Prienų „Ąžuolo“ progimnazija, mokytoja Aušra Maslauskienė); 9-12 kl. – Karolina Pėstininkaitė (Stakliškių vidurinė mokykla, mokytoja Lina Andriukevičienė).
III vieta: 1-4 kl.- Karolina Kazlauskaitė (Prienų „Ąžuolo“ progimnazija, mokytoja Janina Pranskevičienė); 5-8 kl. – Laura Charbakaitė (Balbieriškio pagrindinė mokykla, mokytoja Ona Žvirblienė); 9-12 kl. – Toma Juodinskaitė (Balbieriškio pagrindinė mokykla, mokytoja Ona Žvirblienė).
Taip pat komisija įvairioms nominacijoms pristatė 8 mokinių darbus:
Už originalumą – l. d. „Saulutė“ priešmokyklinio ugdymo grupės bendras darbas (vadovė Sandra Leonavičienė).
Už meniškumą – Marta Savickaitė (Kauno r. Lapių pagrindinė mokykla, mokytoja Adrija Džiugienė).
Už kūrybišką idėjos perteikimą – Augustina Siaurukaitė (Balbieriškio pagrindinės mokyklos Kunigiškių pradinio ugdymo skyrius, mokytoja Aldona Gregerienė).
Už idėjos aktualumą – Akvilė Kurmanavičiūtė (Stakliškių vidurinė mokykla, mokytoja Dalė Stankevičienė).
Už poetiškumą – Jogailė Aušrotaitė (Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla, mokytoja Virginija Poškaitė).
Už dekoratyvumą – Viktorija Krušinskaitė (Skriaudžių pagrindinė mokykla, mokytoja Alma Kiškienė).
Už tapybiškumą – Viltė Martusevičiūtė (Prienų l./d „Gintarėlis“, vadovė Loreta Radzevičienė).
Už minties gilumą – Silvija Babkauskaitė (Punsko Dariaus ir Girėno gimnazija, mokytoja Danguolė Dzemionienė).
Jeigu kažkam rūpi gamtos švara, jei kažkas, ypač vaikai ir jaunimas, mato ir supranta šias negeroves, joms lemta išnykti. O konkursas Balbieriškyje akivaizdžiai parodė, jog neabejingų, rūpestingų, mylinčių mūsų Žemę vaikų yra daug. Tad Nemunas, o ir kitos upės, upeliai, ežerai ir jų pakrantės kada nors, gal gana greitai, bus švarūs.
