1939 birželio 29 d., prieš 65 metus, virš Europos kaupėsi juodi būsimojo karo debesys. Birštonas kaip niekad tada buvo guvus ir žvalus. Tais metais sveikatos ir garsios istorijos miestas pasipuošė dviem naujomis sanatorijomis, veikiančiomis ištisus metus: Kaišiadorių vyskupijos dvasiškių ir tuometiniame jauname pušyne pražydusia Kauno Ligonių kasų sanatorija. Bet ypač birštoniškius ir kurorto svečius džiugino tais metais naujai praplėsta kurorto svetainė, kuri talpino kelis šimtus žmonių. Birštone vienos pamainos metu (10 dienų) gydėsi ir poilsiavo iki 1000 lankytojų, tais metais iš viso apsilankė 9000 svečių. Kurorto siela – direktorius Balys Matulionis planavo, kad vietoj kurorto bufeto bus įrengta valgykla, kur bus maitinama dietiškai ir kur bus galima pavalgyti pigiau.
Praplėstoje svetainėje jau tada buvo numatomi įvairių organizacijų susirinkimai bei jų narių atstovų suvažiavimai.
Šis Birštono proveržis europietiškojo kurorto link buvo pažymėtas pirmuoju kurorto istorijoje simfoninio orkestro koncertu. Kurorto svetainėje pasirodė 1938 metais susikūręs Lietuvos Valstybinio radiofono orkestras, vadovaujamas, diriguojamas J. Kačinsko.
„Koncerto programoje buvo Smetanos, Mocarto, Čaikovskio ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerte dalyvavo Valstybės operos solistė A. Staškevičiūtė. Ji gražiai padainavo Stasio Šimkaus liaudies dainą pritaikintą orkestrui ir Mimi ariją iš Pučini „Bohemos“. Ypač klausytojus sužavėjo Smetanos „Vltava“ („Lietuvos žinios“, 1939 06 30, nr.145, p.8) ir kiti atliekami kūriniai.
Birštonui buvo didelė šventė ir tai, kad koncerte dalyvavo tuometinis Lietuvos švietimo ministras, vienas veikliausių Lietuvos valstybės veikėjų, daugelio vyriausybių narys, antrojo Seimo pirmininkas, Lietuvos nepriklausomybės kelio pirmeivis, daugelio visuomeninių organizacijų steigėjas, laikraščių redaktorius, krikščionis demokratas Leonas Bistras (1890-1971). Iš šios drąsios asmenybės galime pasimokyti tiesos sakymo, nesitaikymo su autokratija ir jos dažniausiai ugdoma baimės, pataikavimo, paviršutiniškumo, intrigų atmosfera. 1938 m. L. Bistras už autokratinės A. Smetonos valdžios kritiką net buvo ištremtas iš Kauno į Alytaus apskritį.
Koncertas susilaukė didžiulio pasisekimo, susirinkę žmonės dar ilgai nesiskirstė, kurorto bufete aptarinėjo koncerto fragmentus. Buvo planuojama šį koncertą surengti rugpjūčio mėnesį, tačiau karo gaisras tam jau užkirto kelią. Jau rugsėjo antroje pusėje kurorto svetainė tapo masine internuotųjų lenkų maitinimo vieta, o 1940 m. lapkrityje svetainės raktus nieko nesiklausę pasiėmė lėbaujantys okupantų sovietų karininkai. Negailestingo likimo keliai kurorto direktorių B. Matulionį ir orkestro vadovą J. Kačinską nuvedė į JAV, kur jie tęsė savo veiklą, visąlaik ilgėdamiesi Lietuvos. L. Bistras patyrė sovietų ir jų parankinių bolševikų terorą, buvo ištremtas į Sibirą, galutinai į Lietuvą, į Kauną, sugrįžo 1954 metais. Jis mirė 1971 metais ir yra palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Ilgametė B. Matulionio bičiulė ir gynėja nuo sovietų Aleksandra Staškevičiūtė (1899-1984) savo gyvenimą ir kūrybinę veiklą pratęsė okupuotoje Lietuvoje.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius,puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.
