Vilija Čiapaitė
Prieš savaitę Birštono kultūros centre duris atvėrė „Namų restoranas“. Kitaip jis dar vadinamas šeimos restorano Old Town Grill broliuku. Patalpos kardinaliai pasikeitė, taip pat ir meniu. Nutarėm papietauti. Juk saulėtas sekmadienis traukte traukė pavaikščioti po kurorto prieigas, o pasivaikščiojus – ir pasmaguriauti.
Taigi užsukome į Birštono kultūros centro vidinį kiemelį. Pakėlę akis pamatėme, jog galima įsikurti ir ant stogo, terasoje. Tačiau vėjas dar šiurkštokas, tad nerizikavome. Geriau vidiniame kiemelyje, kur saulė švelniai glostė veidus. Skėčiai mus saugojo nuo tiesioginių jos spindulių. Jaukiai įsikūrę prie stalo užsisakėme pietus. Nustebome, nes ilgai laukti neteko, be to, mus pamalonino šefo dovana – nuostabus užkandis. Gerai neįsiminiau, kas ten buvo meniškai sudėliota, tačiau tai buvo puikus užvalgymas prieš pateikiant pietus.
Padavėjos sukosi kaip vijurkai ir neteko ilgai laukti patiekalų. Po pirmo kąsnio man magėjo sužinoti ir pamatyti žmogų, kuris mums paruošė puikų maistą.
Šefo padėjėjas ir žiupsnelis meilės
Prie stalo priėjo linksmai nusiteikęs šefo padėjėjas, nes šefas Robertas, pasirodo, tuo metu buvo kitoje vietoje – restorano Old Town Grill virtuvėje. Paklausinėjau, kaip ruošiamas meniu, kodėl būtent toks, o ne kitoks, ar ruošiamasi papildyti meniu, pavyzdžiui, kitiems sezonams.
Taigi šefo padėjėjas Kęstutis pasakojo, jog jis turintis praktikos virtuvėje, nes ne vienerius metus yra dirbęs Danijoje. „Tėvynės ilgesys vis tik nugalėjo ir grįžau“, – pasakodamas prasitarė. O čia, Lietuvoje, jis restorane dirba kol kas tik savaitgaliais. Kitomis savaitės dienomis triūsia statybose. Be abejo, tai nuostabu! Juk žmogus žino, iš kur pinigai „auga“! Be to, supranta, kaip pamaitinti žmogų, kuris ilgisi puikaus maisto!
Paklaustas, ar nesiskiria pagamintas maistas paties šefo ir jo, Kęstutis iškart pasakė, jog negali būti ir kalbos, kad skirtųsi. Visas maistas gaminamas pagal šefo nustatytas normas ir receptūras. Ir šelmiškai šypsodamasis pasakė, jog gal kiek ir gali skirtis, jei neįdėsi meilės, tačiau „jos visiems dedu vienodai!“
Taigi pietūs baigti, šefo padėjėjas pakalbintas, o mes padėkoję už skanų maistą išėjome su geros nuotaikos porcija. Tad, ar reikia žiupsnelio meilės maiste? Tikrai reikia, ir jos gauni „Namų restorane“ Birštono kultūros centre.
