Žinia, kad muzikos terapiniu poveikiu žmonija naudojasi nuo neatmenamų laikų. Tradicijai klausytis melodijų gydymo tikslais – jau tūkstančiai metų, bet muzikos terapija, kaip šiuolaikiška universitetuose dėstoma disciplina, dabar paremta moksliniais tyrimais. Kaip sakė Birštono bibliotekon atvykusi Ilona Papečkytė, muzikos terapija gydomi vaikai, suaugusieji.
Muzikos terapija šiandienos kultūroje – tai muzikos terapeuto paslauga klientui, bendradarbiavimas naudojant muziką, įvairias muzikines veiksenas bei susikuriančius tarpusavio santykius, optimizuojant kliento sveikatingumą ir gyvenimo kokybę.
Muzikos terapijos dėka galima įveikti stresą ir depresinę nuotaiką, atpažinti ir išreikšti savo jausmus, sustiprinti pasitikėjimą savimi, savigarbą, ryžtingumą, geriau suprasti ir tobulinti santykius su kitais, analizuoti ir realizuoti sėkmingesnio elgesio būdus, gauti reikalingą dėmesį ir palaikymą vienatvės, išsiskyrimo ar netekties atvejais, stiprinti kūrybinį mąstymą ir skatinti asmenybės išlaisvėjimą.
Be abejo, kaip sakė Ilona, kiekvienas individas skirtingai reaguoja į muzikos garsus, tačiau rezultatai tikrai būna stulbinantys. Nuo klasikinės muzikos iki gamtos garsų mes pasijuntame puikiai. „Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą“, – sakė terapeutė. „Daugelyje pasaulio šalių muzikos terapija jau yra kultūros dalis. Prognozuoti šios modernios srities dinamiką ir tempą Lietuvoje yra sudėtinga“, – pridūrė ji.
Po teorinės dalies sekė muzikos instrumentų, kurių pagalba atkartojami gamtos garsai, kuriama muzika, sužavėjusi susirinkusiuosius, o turinti ne tik dailės, bet ir muzikinį išsilavinimą terapeutė visus išjudino ir grodama gitara.
Vilija Zujienė
