Visa, kas nauja, yra užmiršta sena. Šis posakis gal ir ne visai gerai apibūdina naujoves ir atradimus, kuriais gausi šiandiena, tačiau vis dėlto, kaip dažnai apie tai tenka pagalvoti, atradus palėpėje senelių avėtus batus ar dėvėtus rūbus, pavarčius nuotraukų albumus. Tai, kas prieš kelis dešimtmečius ar šimtmetį buvo įprasta, dabarties žmonėms tampa maloniu atradimu ir postūmiu kūrybai. Žinoma, ne viską reikia tik vartoti – yra iš praeities atkeliavusių daiktų, kuriuos verta tik pažinti, pamatyti, suprasti jų paskirtį. Tokie atradimai laukia ir Stakliškių vidurinės mokyklos mokinių. Jų sukauptos senienos nebedulkės neįdomios koridoriaus kampe, o bus iš naujo pažįstamos ir liečiamos, atgims naujam gyvenimui. Mat lapkričio 16-ją trečiajame mokyklos aukšte duris atvėrė dar vienas kabinetas, į kurį galės ateiti mokytis visų klasių mokiniai. Čia jaukiai įsitaisė jų senelių naudoti įrankai, buities rakandai, staklės, o apsilankius prisėsti ir pasisvečiuoti maloniai kviečia ilgas stalas ir suolai. Direktorė Loreta Šernienė, kviesdama į kabinetą mokinius ir jų tėvelius, pranešė, jog dabar ši erdvė taps ne muziejumi, kuriame tik pasižvalgoma, bet mokymosi vieta, kur galės būti vedamos įvairių dalykų pamokos – pakaks tik mokytojų noro ir išradingumo.
Klebono Alfredo Rukštos pašventintas palėpės kambarėlis prakvipo sūriu ir duona, čia į senovę menančius daiktus sužiuro ir vaikų, ir vyresniųjų akys. Kažkam čia esanti medinė gelda gal tik keistas daiktas, tačiau garbingo amžiaus klebonas puikiai atsimena, kaip jį mažą maudydavo tokioje vonelėje mama… Taip vienas senovinis daiktas įgijo gyvybę, taip pamažu nuo žinojimo atgis ir kiti čia sukaupti eksponatai. O jų žada būti ir daugiau, nes labai noriai triūsę įrengiant kabinetą vaikai jau pasiruošę atnešti iš namų ir daugiau savo amžių atgyvenusių relikvijų.
