Vilija Čiapaitė
Pagrindinė Kaziuko mugė nušurmuliavo Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Kiekvienas toks renginys kviečia įsigyti prekių, kurių gali rasti tik mugėse ar tokiose šventėse. Tad neatsiliekant nuo mados Prienuose taip pat buvo surengta Kaziuko mugė.
Man taip pat magėjo nušuoliuoti, pasižiūrėti kaip ten prekeiviams ir pirkėjams sekasi.
Akį patraukė tai, kad čia buvo galima įsigyti knygų. Tai labai šaunu, nes perkant knygynuose reikia trupučiuką permokėti, o čia vos ne savikaina. Medžio dirbiniai taip pat akį džiugino. Ypač smagu įsigyti pjaustymo lentelių, magnetukų prie šaldytuvo, medinių šaukštų ir dar daug daug rakandų ir rakandėlių. Tai nagingųjų drožėjų rankdarbiai, sakė prekiautoja medžio drožiniais. Čia pat galima įsigyti įvairiausių žolynų arbatų. Ne paslaptis, dauguma net nežino, kokios vaistažolės gali pagelbėti peršalus ar dar nuo daugelio kitų ligų. Juk mes pamažu pradedame rinktis ekologiškas ir natūralias priemones, tad visai šaunu buvo jų įsigyti, pasikonsultuoti apie jų savybes. Be abejo, ypač smagu parinkti ir vardinį šaukštelį draugui, draugei, mylimam žmogui. Pasidomėjusi, jog jie pagaminti iš medicininio metalo – labai nudžiugau. Čia pat odos dirbinių palapinė. Ir ko tik čia nėra! Pasirinksi, įsigysi ir džiaugsiesi. Be abejo, kokia mugė be saldumynų, duonos, kitų kepinių? Jų pasiūla didelė, o renkantis kažką ypatingo – net seilė nuvarvėjo. Bižuterijos taip pat didžiulis pasirinkimas. Smagu buvo pasižvalgyti, pačiupinėti. O kokia mugė, jei nebūtų ir rūbų pasiūlyta. Vienur striukės, paltukai, kitur gi rankų darbo apranga.
Tačiau ne vienas man pritars, jog geriausias tortas – lašiniai, dešriukės, skilandukai. Priėjusi prie palapinės pamačiau prekeivį, kurio produkcija it kamparas ištirpdavo iš šaldytuvo. Skanu ir jokių nusiskundimų. Štai čia ir plačiau pravėriau piniginę. Juk dešros, kurias čia įsigijau anksčiau, kuo ilgiau stovėjo, tuo skanesnės buvo!
Vaikščiojau nuo vienos palapinės prie kitos ir džiaugiausi, kad tokių prekių tikrai parduotuvėse ir prekybos centruose nenusipirksi. Skanu, sveika ir malonu, kad pasitaiko tokios mugės. Tačiau man taip norėtųsi, kad Prienų mugės turėtų tik mūsų kraštui svarbų pavadinimą, na, sakykim „Prieniaus”. Ji būtų vienintelė, nepakartojama, o apie poną Prienių reikėtų ir lankstinuką išspausdinti, ir apie jo egzistavimą dar paporinti.
