Jiezno gimnazijos mokytojai moka šventes švęsti. Visi, kas domisi mūsų mokyklos gyvenimu, tą puikiai žino. Viena gražiausių švenčių – Mokytojo diena. Ir ne tik dėl to, kad kiekvieną kartą mums ją šauniai organizuoja trečios ir ketvirtos gimnazijinių klasių moksleiviai, mokyklos parlamento nariai, vadovaujami socialinės pedagogės D.Mazuronienės. Štai ir šiais mokslo metais pagal labai seną tradiciją pamokas vedė mokiniai, tikrąjį direktorių pakeitė abiturientas Julius. Mokytojai gi, tądien virtę mokiniais, buvo priversti atlikinėti įvairiausias netikėtas užduotis, išbandymus, pavyzdžiui – „smegenų mūšį“. Ši šventė visada mus nustebina mokinių išradingumu, visada būna nuspalvinta gera nuotaika, laukimu ko nors netikėto… Dar prisimename Mokytojo dienos šventes, kuomet būdavome priversti tapti itin kūrybiškais mokiniais. Teko ekspromtu kurti muzikinius pasirodymus. Juos pamatyti suvirsdavo visa mokykla, ateidavo net ir mokinių tėvai. Pastaraisiais metais po visos virtinės išbandymų mokytojams koncertą-siurprizą dovanoja mokiniai – nuo mažiausių iki vyriausių. Ir už tai esame jiems nuoširdžiai dėkingi. Visada laukiame savo profesinės šventės mokykloje, mieli vaikai!
Kitą šventės dalį jau planuojame patys. Mokytojo diena – netradicinio ugdymo diena gimnazijoje. Mokiniai pabuvoja mokytojais, o mes tampame mokiniais ir leidžiamės į keliones. Šioje vietoje reikia pasakyti nuoširdų ačiū buvusiam mūsų mokyklos direktoriui R.Zailskui, kuris daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį uždegė mus noru pakeliauti šią dieną po Lietuvą. Per tą laiką daug kur pabuvota, daug kas aplankyta: Kernavė, Grūto parkas, Visagino AE, Šiauliai, Biržai, Anykščiai, Kretinga, Rumšiškių LBM, Marcinkonių kaimas, Čepkelių rezervatas, Panemunės pilys, Kauno muziejai,… .Visko čia ir neišvardinsim, tačiau viskas, ką patys savo akimis pamatėme, kokiose edukacinėse veiklose dalyvavome – praturtino mūsų patirtį, o dažnai ir pamokas.
Šįkart keliavome ne ilgu maršrutu – į Vilnių. Sostinėje, Valdovų rūmuose mus pasitiko gidė. Be jos paslaugų rūmų apžiūrinėjimas, ypač apsilankantiems čia pirmą kartą, ne toks efektingas, net jei tenka laimė pamatyti garsiąją, prieš 500 metų karališkose menėse kabojusių gobelenų parodą. Įspūdingi ne tik patys gobelenai – dydžiu (vienas didžiausių yra daugiau kaip 20 kvadr.m), siužetiniais piešiniais, puikiu išlaikymu, bet ir išradingu eksponavimu. Kiekvienam gobelenui pritaikytas specialus atskiras apšvietimas, pritemdytose menėse leidžiantis atsiskleisti šiems meno kūriniams visu savo grožiu. Valdovų rūmuose greitai prabėgo dvi valandos. Spėjom ne tik daug pamatyti, išgirsti, bet ir pajusti Lietuvos buvusios didybės reikšmę bendrai Europos kultūrai ir istorijai. O svarbiausia – verta ir netgi būtina čia apsilankyti su savo mokiniais. Beje, Alytaus miesto teatro spektaklis „Barbora Radvilaitė“, mums padovanotas Prienų KC spalio 6 d., švenčiant Mokytojo dieną mūsų rajone, buvo tarsi kelionės po Valdovų rūmus tąsa.
Kitas kelionės tikslas – premjera Keistuolių teatre. Valandą ir keturiasdešimt penkias minutes besitęsiantis malonumas – spektaklis „Atleisk jiems – jie nežino, ką daro“. „Tai- žaismingas, gyvos muzikos ir dainų persmelktas, itališkais prieskoniais kvepiantis spektaklis, pagal Giovanni Boccaccio novelių rinkinį„Dekameronas” – taip parašyta radau teatro spektaklių anotacijose. Na, o apie premjeros sėkmę iškalbingai bylojo žiūrovų reakcijos – nenutrūkstantys plojimai. Skaudėjo ir mūsų delnai…
Šventės ateina ir praeina. Tačiau nepakartojami kelionių, bendrų ir smagių mūsų kolektyvo išvykų įspūdžiai leidžia ilgiau jomis pasimėgauti, su geresne nuotaika ir naujomis idėjomis kūrybiškesniai veiklai kibti į kasdieninius darbus.
Jiezno gimnazijos mokytoja metodininkė Ramutė Bubnienė