Kalėdų švenčių dvasia tęsiasi iki Trijų Karalių. Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė Loreta Šernienė visų mokytojų vardu gavo šventinę dovaną – kvietimą atvykti į Stakliškių midaus gamyklą. Maloniai mus sutiko ten visi dirbantieji. Žinoma, labiausiai globojo gamyklos direktorius Egidijus Valiukevičius, kurio pasakojimą išklausėme su įdomumu. Pagarbiai nuskambėjo gamyklos, o anksčiau vadinto bravoro, įkūrėjo ir ilgamečio puoselėtojo Aleksandro Sinkevičiaus pavardė. Iš tiesų, šis žmogus paliko gilią brydę savo ir kitų gyvenimo kely. Teko paragauti ir karininko, ir spaudos darbuotojo duonos, teko išgyventi ir tremties lagerių kančias. Šiam žmogui rūpėjo kuo natūralesniais būdais pagaminti tą nuostabųjį gėrimą – midų. Bitučių suneštas medus, tyras vanduo ir įvairios žolelės – pagrindiniai komponentai šiam dieviškajam gėrimui. Aleksandro Sinkevičiaus dėka dar tarybiniais laikais Stakliškių midus buvo žinomas Poznanėje, Leipcige, Kopenhagoje ir kitur.
Midaus kilmė – Indija, Graikija, Egiptas. Rašoma, kad šis taurusis gėrimas jau buvo žinomas septyni tūkstančiai metų prieš Kristų. Midus minimas tautosakoje ir grožinėje literatūroje. Į atmintį įaugusios eilutės iš Vinco Pietario romano „Algimantas”, kuriose pavaizduoti lietuvaičiai, jodinėjantys ant žirgų ir gurkšnojantys poilsio minutėlėmis midų.
Susipažinome su midaus gamybos technologija. Gėrėjomės technikos pasiekimais ir jos pritaikymu. Toks jausmas, kad midus čia gyvena kaip namuose, o žmogus padeda jam tą rimtį išlaikyti. Apie dvejus metus jis brandinamas, tik po to patenka į garbingo svečio ar bičiulio rankas.
Eskursijos pabaigoje žiūrėjome filmą. Tai buvo kaip viešnagės apibendrinimo akcentas. Filme midus ir apdainuotas, ir gražiais pasakojimais apipintas. Už šią nuostabią popietę esame dėkingi visam gamyklos kolektyvui, o ypatingai – jos direktoriui Egidijui Valiukevičiui.
Birutė Mitkevičienė
