Kovo 20 d. Stakliškių vidurinėje mokykloje vyko respublikinė konferencija-seminaras „Mokymosi vertė. Kaip didinti?“ Konferencijos tikslas: skatinti partnerystę, siekiant keisti vertinimo kultūrą mokyklose, pasidalinti patirtimi, taikant vertinimo, kaip pagalbos mokantis, formas. Į Stakliškes suvažiavo mokyklų vadovai, įvairių dalykų mokytojai iš 7 Lietuvos rajonų 20 mokyklų.
Apie vertinimo kultūros kaitą mokykloje kalbame jau antrą dešimtmetį. Pirmiausia mokytojai patysstengiasi suvokti, kaip vertinimą panaudoti mokinio mokymosi vertės kėlimui ir kuriamo rezultato auginimui. Šiuolaikiniame mokyme(si) vertinimo tema ir svarbi, ir įdomi. Todėl ir mūsų mokykla aktyviai ieško galimybių, kaip taikyti vertinimą, norint padėti vaikui auginti ir didinti pasiekimus, gebėjimus ir kompetencijas.
Konferencijos-seminaro idėja nebuvo dirbtinai sugalvota. Ji atsirado natūraliai. Jau seniai jautėme poreikį pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis su kolegomis iš kitų miestų ir rajonų, dar kartą pasitikrinti, ar teisingu keliu einame.
Renginio dieną mūsų mokykla vos talpino visus norinčius padiskutuoti vertinimo tema, pasidalinti savomis patirtimis ir atradimais. Diskusijų ,,variklį užkūrė“ kompetentingi pranešėjai – UPC ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyriaus vedėja Rasa Šavareikaitė, UPC ugdymo turinio skyriaus metodininkė Irma Neseckienė ir Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos mokytoja ekspertė Liuba Stankevičienė. Jau pranešimų metu girdėjosi komentarai, replikos lektorių iš tribūnos išsakomoms mintims. Tai ir buvo įrodymas, kad pasirinkta konferencijos tema visiems yra be galo svarbi.DaugelisLietuvos mokytojų vertinimo tikslus, deja, dar supranta gana skirtingai.
Po pietų diskusijos persikėlė į darbo grupes, kuriose buvo bandoma atsakyti į klausimus:
1. „Ar aiškus pamokos uždavinys veda į sėkmę?“
2. „Kaip įsivertinimas padeda mokytis?“
3. „Ar vertinimas gali auginti?“
4. „Diagnostinis vertinimas – prieš ar po?“
5. „Grupėse dirbame kartu, atsiskaitome kiekvienas už save?“
Dirbome žaismingai pritaikydami „Pasaulio kavinės“ metodą, todėl visose grupėse jautėsi malonaus bendravimo, draugiško pasidalinimo, o ne nuomonių susipriešinimo atmosfera.Sudėtingų klausimų aptarimą palengvino jaukiose ,,kavinėse“ siūlomos vaišės: arbata, kava, sultys, mineraliniai vandenys, net blynai su uogiene. „Staltieses“ grupių moderatoriai užpildė dalyvių nuomonėmis, įžvalgomis. Manau, naudinga buvo ir tai, kad grupių darbą moderavo labai skirtingi žmonės iš labai skirtingų mokyklų su tikrai skirtinga patirtimi.Grupių lyderiais tapomokyklos vadovai ir mokytojai, jauni specialistai ir mokytojai su pakankamai solidžiu stažu, nuo mažų mokyklėlių atstovų iki tokių, kaip Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir Vilniaus licėjus. Todėl drąsiai galiu teigti, kad visų veiklų metu buvo dalinamasi gerąja patirtimi, buvo mokomasi. Apie tokią būtinybę kalbėjo ir UPC ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyriaus vedėja R. Šavareikaitė savo motyvuojančiame pranešime „ Mokomės, nes mokome“.
Konferencijos-seminaro pabaigoje žmonės neskubėjo skirstytis. Vis tęsėsi diskusijos. Buvo smagu pabendrauti, išgirsti įvairių praktinių patarimų, kaip taikant įvairias vertinimo metodikas padėti mokiniams planuoti savo mokymąsi bei pamatyti savo asmeninę pažangą. Išgirdome ir mokinių nuomonę. Kiekvienoje darbo grupėje dalyvavo po du vienuoliktos ir dvyliktos klasės mokinius. Jie įvardijo tai, kas jiems svarbu, kada jiems geriausiai sekasi mokytis. Būdami tokiame gausiame bendraminčių būryje, aiškiai suvokėme, kad esame reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku. Jeigu į tokį miestelį, kaip Stakliškės, aptarti savo aktualių problemų atvažiavo švietimiečiai iš Klaipėdos „Varpo“ ir Vilniaus „Gabijos“ gimnazijų, Vilniaus lietuvių namų (kur mokosi ir užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje), Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos, iš Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Trakų r. Rūdiškių gimnazijos, Alytaus „Volungės“ pagrindinės ir dar keturių Alytaus miesto ir rajono mokyklų, iš Lazdijų rajono Kučiūnų mokyklos ir, aišku, iš Prienų rajono mokyklų, yra akivaizdu, kad tema visiems yra svarbi ir aktuali. Todėl ir atsisveikinome tik simboliškai, pažadėdami tęsti prasidėjusią diskusiją aktualiais mums klausimais, tęsti draugystę ir bendradarbiavimą, siekdami tobulinti ugdymo procesą mokykloje. Savo aktyvumu dar kartą įrodėme, kad mes suprantame, jog mokykla – mokiniams, o mūsų, mokytojų, tikslas yra padėti jiems.
Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė Loreta Šernienė
