Vacys Staknys
Jau ketvirtadienį mūsų pačių išrinkti Prienų rajono savivaldybės tarybos nariai turės priimti sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, numatytos vykdomosios rajono valdžios.
Manau, jog Tarybos nariai gerai susipažino su projektu ir balsuodami pasvers taip vadinamus pertvarkos pliusus, kuriuos susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis įvardindavo pagrindinis projekto pranešėjas Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, darbo grupės pirmininkė Laimutė Jančiukienė ir savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, bei minusus, kurie įvardinti Balbieriškio bei Skriaudžių pagrindinių mokyklų bendruomenių pateiktuose raštuose dėl nepritarimo šiai pertvarkai.
Bendruomenės akcentavo, jog projekto iniciatorių pateiktos išvados grindžiamos mažiausiai dvejų metų senumo stebėsenos rezultatais, o reali padėtis visiškai kitokia ir atitinka Švietimo įstatyme įtvirtintas nuostatas. Susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis rajono vykdomosios valdžios atstovai bandė visais būdais užtušuoti, jog pertvarka daroma ne tik norint išsaugoti esamas mokyklas (pakeitus jų statusą), bet ir dėl biudžetinių lėšų taupymo (vietoje trijų reikės tik vieno).
Nors eidami į rinkimus socialdemokratai, beje, ir kitos partijos, deklaravo, jog priimant reikšmingus sprendimus bus tariamasi su bendruomenėmis, realybėje apie tai nuolat pamirštama. Ir dėl šio labai svarbaus rajono gyventojams projekto tinkama diskusija nebuvo organizuota.
Ką gi, atrodo, Stakliškių ir Jiezno gimnazijų bendruomenės nutarė pritarti įstaigų sujungimui į vieną darinį. Kažkodėl esu įsitikinęs, jog Jiezno ir Stakliškių seniūnijų teritorijose gims „Dzūkijos aukštumos švietimo respublika“, kuri kurs savo identitetą. Į tai rodo abiejų gimnazijų vadovų noras išsaugoti esamą padėtį ir kurti abiejų seniūnijų, ir ne tik, dar geresnes mokymosi sąlygas. Ar pavyks įgyvendinti šią idėją, daug kas priklausys nuo to, ar mokinių tėvai tuo patikės ir prisijungs prie jos įgyvendinimo. Kalbant apie kitus darinius, nesu tikras, jog projektai bus sėkmingi. Matant Balbieriškio ir Skriaudžių pagrindinių mokyklų bendruomenių nusiteikimą kovoti dėl dabartinio statuso visomis teisinėmis priemonėmis, galima daryti išvadą, jog paruošiamieji darbai atlikti prastai, o „pasakos“ apie geresnę švietimo kokybę būsimuose dariniuose labai kritikuotinos.
Net Nacionalinės švietimo agentūros atsakyme savivaldybė perspėjama dėl kai kurių veiksmų, kurie daromi paskubomis, nors bendrai savivaldybės noras veikti sveikintinas. NŠA rašte rašoma: „Vertiname ir palaikome savivaldybės iniciatyvą kompleksiškai tobulinti mokyklų tinklą, užtikrinant švietimo prieinamumą sudarant mokiniams sąlygas mokytis nekeičiant dabartinės jų mokymosi vietos, sudarant galimybes išlaikyti turimą švietimo programų įvairovę, ekonomiškiau ir efektyviau naudoti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas“. Iš kitos pusės NŠA rašte teigiama: „Kadangi Plano projekte nepateikiama paskutiniųjų metų savivaldybės švietimo būklės analizė, rizikų, perspektyvos vertinimai, tikslinga atsižvelgti į Mokyklų bendruomenių argumentus, pagrindžiančius jų nepritarimą siūlomam Plano pakeitimo projektui. Tai daryti įpareigoja ir Taisyklių 35.5 papunkčio nuostata, kad Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas tobulinamas atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių sprendimus ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus, jeigu šie neprieštarauja Švietimo įstatymui, Taisyklėms ir kitiems teisės aktams“.
Suprantamas savivaldybės atstovų, atsakingų už švietimą, noras nekartoti jau padarytų klaidų, ypač tų, kurios liečia Pakuonio pagrindinę mokyklą. Primename, jog 2000 metais Pakuonio vidurinė mokykla virto pagrindine, o už kelių kilometrų Kauno rajone Piliuonos pagrindinė mokykla virto gimnazija. Tai ir buvo strateginė klaida, kuri lėmė dabartinę situaciją, kurioje atsirado Pakuonio mokykla. Bet kodėl dabar reikia forsuoti projektus, kurių nepalaiko mokinių tėvai?
Be jokios abejonės, Pakuonio mokykloje praradimų tikrai bus, ir nesvarbu, ar ji taps naujo darinio skyriumi, ar bus prijungta prie Išlaužo pagrindinės mokyklos. Atgal „praradimų“ rato nepasuksi. Liaudyje yra posakis „Dešimt kartų pamatuok, o paskui pjauk“. Tai gal verta įsiklausyti į jį.
Jei visų pusių tikslas vienas – išlaikyti dabartines mokymosi vietas, tai gal reikia įsiklausyti į oponentų nuomonę, o ne siekti tik tariamos savo tiesos. Valstybė perkrauna ant piliečių pečių vienas problemas, savivaldybė – kitas, bet visi kalba apie tai, kaip jie rūpinasi piliečių gerove. Jau dėl taip vadinamų tinkamų sprendimų praradome ne vieną rajono mokyklą. Tiesa, dabar tie tinkami sprendimai vadinami klaidomis ir neryžtingumo apraiškomis, o dabartiniai – drąsiomis įžvalgomis.
Valdžios atstovai, siūlydami šią mokyklų tinklo pertvarką, rodo pirštais į tėvus, kurie išveža savo vaikus į kitas mokyklas, ir į mažėjantį gimstamumą. O kas buvo padaryta, kad į rajoną norėtų atvykti jaunos šeimos ir čia kurti savo gyvenimą? Kiek darbo vietų valdžios sprendimų dėka buvo sukurta rajone? Atsakymų į šiuos klausimus vargu ar sulauksime, bet neabejoju, „gerų darbų“ sąrašas bus didelis ir išsamus. Ką gi, belieka neilgai laukti ir mes sužinosime, ar rajono išrinktieji išgirdo gyventojų nuogąstavimus, ar bus kaip visada?
