Sveikos ir saugios gyvensenos pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Mokykliniame amžiuje formuojasi ir elgesio rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba), kurie didina tikimybę susirgti įvairiomis ligomis. Todėl vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir jų dienos rėžimui.
Mokinio dienos režimas – tai racionalus įvairių veiklos rūšių kaitaliojimas, kurių tikslas – ugdyti darniai išsivysčiusį vaiką, gerinti jo darbingumą, atitolinti nuovargį, saugoti ir stiprinti sveikatą.
Pradėjus lankyti mokyklą keičiasi vaikų dienos režimas, veiklos pobūdis. Vietoj judrių žaidimų vaikai didelę dienos dalį praleidžia mokyklos suole, ženkliai mažėja jų fizinis aktyvumas. Vaikų laisvalaikį po pamokų dažniausiai planuoja tėvai, kuriems jų meninis ir intelektinis tobulėjimas neretai atrodo reikšmingesnis nei fizinis ugdymas. Net tie mokiniai, kurie laikomi visiškai sveikais, dažnai skundžiasi fiziniu ir protiniu nuovargiu, galvos ir pilvo skausmais, nervingumu. Kartais tai yra neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo ir netinkamo dienos režimo rezultatas.
Pagrindiniai mokinio dienos režimo elementai – tai mokymasis mokykloje ir namuose, užklasinė ir darbinė veikla, aktyvus poilsis kuo ilgiau būnant gryname ore, reguliari ir visavertė mityba, fiziologiškai visavertis miegas. Visos šios veiklos turi būti atliekamos tam tikru laiku ir trukti tam tikrą laiką. Jų rekomenduojama trukmė ir išdėstymas priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių. Jei kuris nors komponentas pailginamas, pvz., mokymasis, nukenčia kiti.
Didžiausias krūvis tenka mokinio nervų sistemai, dėl to režimas turi būti sudarytas taip, kad mokymasis namuose ir mokykloje sutaptų su didžiausiu nervų sistemos pajėgumu dirbti (10–12 val. ir 16–18 val., nes tuo metu didžiausias nervų sistemos darbingumas). Namų užduotis mokiniai turėtų atlikti papietavę ir pabuvę gryname ore 1,5–2 val., esant antrajam darbingumo periodui. Poilsis neturėtų būti pasyvus, nes nervų sistemos pajėgumas greičiausiai grįžta vieną veiklą keičiant kita, t. y. sportas, judrūs žaidimai, netgi nesunkus fizinis darbas yra tinkamiausias poilsis po protinės veiklos. Atliekant namų darbus jaunesniems mokiniams kas 20–25 min., o vyresniems kas 35–40 min. rekomenduojama daryti pertraukėlės.
Pertraukėlių metu reiktų pajudėti, pasižvalgyti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti rengti pamokas nuo vidutinio sunkumo ir trukmės taip einat prie sunkesnių namų darbų. Televizoriaus žiūrėjimą, žaidimus kompiuteriu rekomenduojama riboti: jaunesniems vaikams iki 1 val. per parą, vyresniems – iki 1,5–2 val.
Miegas – reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus ir darbingas. 6–7 metų vaikai turi miegoti ne mažiau 11–12 val. per parą, 8–10 metų – apie 10 val., 11–14 metų – 9–9,5 val., 15–17 metų – ne mažiau kaip 8 val.
Įtempta protinė veikla, didelis mokymosi krūvis, laiko trūkumas informacijai įsisavinti jau ir taip veikia kaip psichiką traumuojantys faktoriai, bet jei tuo pačiu metu trūksta laiko miegui, poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas, vaiko organizmas patiria didelį stresą. Jei tokia būklė tęsiasi ilgiau, gali atsirasti neurotinio pobūdžio sutrikimų, vėliaus pereinančių į klinikinius (sutrinka širdies, virškinimo, kitų organizmo sistemų veikla), sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms. Todėl labai svarbu atsižvelgi į dienos režimo rekomendacijas.
Parengė: Prienų r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Reda Žaromskytė
