Mokinių lyderystės gebėjimų skatinimas

Rasa Kirliauskienė, Lijana Stakauskaitė

MOKINIŲ LYDERYSTĖS GEBĖJIMŲ SKATINIMAS MUZIKINE PROJEKTINE VEIKLA

     Anotacija. Straipsnyje analizuojama mokinių lyderystės gebėjimų skatinimo galimybės. Mokinių lyderystės gebėjimams atskleisti pasirinktas muzikinis projektas. Atliktas lyderystės gebėjimų skatinimo muzikine projektine veikla tyrimas, kuriame dalyvavo kolektyvų vadovai ir mokiniai, dalyvavę projekte. Tyrimo duomenys parodė, kad dalyvaujant muzikiniuose projektuose skatinami lyderystės gebėjimai: vadovavimas, veiklos planavimas, kitų mokymas.  Mokinių nuomone, dalyvavimas  muzikiniame projekte pasireiškia dėmesio poreikiu, tikslo siekimu, atkaklumu, bendravimu.

      Esminiai žodžiai: lyderystė, mokinių lyderystė, muzikinė projektinė veikla, lyderystės gebėjimų skatinimas.

      Aktualumas ir problema. Lyderystės sąvoka turi pamatus, kuriuos galima nesunkiai atsekti klasikinėse epochose, klasikiniuose tekstuose. Lyderystės tema pradėta nuo renesansinės Italijos, tiksliau – nuo Florencijos miesto iškilimo ir meno suklestėjimo XV a. Tuo metu vyravo ne tik genialių menininkų, bet ir humanizmo – renesansinio dėmesio žmogui, naujo tipo lavinimosi idėjos – formavimosi epocha, kurioje kito požiūris į meną: menas yra kūryba, dieviškosios partnerystės išraiška. Iki to laiko Europoje menas laikytas amatu, o menininkai – paprasčiausiais amatininkais. Toks minties lūžis atvėrė erdvę vienai iš ryškiausių lyderystės apraiškų (Plienaitytė, 2008). Lyderystė ilgą laiką buvo suprantama kaip svarbiausias veiksnys, darantis reikšmingą įtaką organizacijos veiklos sėkmei, tačiau pastaruoju metu ypač akcentuojamas jos vaidmuo mokykloje. Lyderystė laikoma viena svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklų sričių sėkmę (Morzano, Waters, McNulty, 2011). Lyderystė yra pagrindas mokyklos kaitai į besimokančią organizaciją ir lyderystę mokykloje reikėtų suprasti kaip tam tikrus ryšius tarp žmonių, kuriems įtakos turi kontekstas ir veiksmai. Apie lyderystės reiškinį švietimo sistemoje yra tyrinėję C. D. Glickman (2010), L. Lambert (2011), D. Griffin  (2011), A. Harris (2010), Robert J. Marzano, T. Waters, B. A. McNulty (2011), G. Cibulskas, V. Židžiūnaitė (2012),  D. Žvirdauskas (2006), R. Želvys (2003), E. Kvieskaitė (2008), D. Baronienė, D. Šaparnienė, L. Sapiegienė (2008), S. Jonušaitė, J. Valuckienė (2007), mokslo darbuose.

Ypač reikšminga vieno iš pragmatizmo pagrindėjo Dž. Diujo  pedagoginė veikla, inspiravusi projekto metodo atsiradimą. Mokslininko (1980) teigimu, vaikas mokykloje ne vien tik rengiamas socialiniam gyvenimui, o jau gyvena šiame gyvenime, todėl mokykla turi būti organiškai susieta su aplinka, savo veiklą organizuojanti pagal aplinkos pavyzdį. R. Dikevičienė (2003) tyrinėjo projekto taikymo ugdymo procese galimybes ir problemas, bandė ieškoti efektyvesnio projektinio ugdymo organizavimo ir jo sklaidos būdų. Ji teigė, kad sėkmingam mokytojo darbui ir gebėjimui pasirinkti reikiamus ugdymo būdus turi įtakos geras profesinis pasirengimas, gebėjimas sieti ugdymo turinį ir tikslus, bei kūrybiškai modeliuoti savo veiklos būdus. Pedagogai, naudojantys ugdymo procese projekto metodą, turėtų pasižymėti iniciatyvumu, savarankiškumu, organizuotumu, kūrybine ugdomąja veikla. Viena didžiausių problemų tiek organizuojant, tiek jį įgyvendinant, yra metodinės pagalbos trūkumas [5].

Neformalusis ugdymas – labai svarbi mokinių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Mokykla, vadovaudamasi pagrindiniais Lietuvos švietimo koncepcijos principais (humaniškumo, demokratiškumo, racionalumo, atsinaujinimo) turi būti atvira ir prieinama pozityvioms idėjoms. Šiandieninė mokykla privalo ugdyti laisvą  ir kūrybingą, orų ir dvasiškai brandų žmogų. Tuo pačiu  turi  sudaryti  sąlygas  atsiskleisti  vaiko  individualybei,  paskatinti  per  saviauklą  ugdyti  savo asmenybę [2; 6]. Plačias galimybes visapusiškam vaiko ugdymui  atveria  neformalus  ugdymas:  organizuojami  įvairūs  užklasiniai  renginiai,  šviečiamoji  ir  popamokinė veikla [4]. Daugumoje literatūros šaltinių yra nagrinėjama švietimo sistemoje lyderių – mokytojų, vadovų gebėjimai ir vaidmenys, bet mažai aptarta, kaip ugdoma mokinių lyderystės gebėjimai. Neesant pakankamai tyrimų, atskleidžiančių mokinių lyderystės gebėjimus, pasirinktas  ugdomasis projektas, kaip muzikos edukacinių technologijų priemonė, skatinanti mokinių lyderystės gebėjimus.

      Tyrimo objektas – mokinių lyderystės gebėjimų skatinimas muzikine projektine veikla neformaliojo ugdymo metu.

      Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių lyderystės gebėjimų skatinimo galimybes vykdant ugdomąjį muzikinį projektą.

      Tyrimo uždaviniai:

• išanalizuoti ugdomojo projekto, kaip muzikos edukacinių technologijų priemonės, ypatumus ir jį įgyvendinti.
• remiantis tyrimo medžiaga, išsiaiškinti ugdomojo muzikinio projekto (kaip mokinių lyderystės gebėjimų skatinimo) veiksmingumą.

      Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdymo projektas, apklausos duomenų analizė.

Tyrimo organizavimas ir metodika. Siekiant atskleisti mokinių lyderystės gebėjimų skatinimo galimybes bei išsiaiškinti projekto, kaip muzikos edukacinių technologijų priemonės, ypatumus, buvo parengtas muzikinis projektas.  Populiariosios muzikos muzikinis projektas „Rudeninė karuselė“ – viena iš vaikų ir jaunimo saviraiškos, kūrybiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymo formų. Juo siekiama ugdyti vaikų ir jaunuolių meno bei kūrybos poreikį, puoselėti dainavimo tradicijas, populiarinti dainininkų meninę saviraišką, atrinkti geriausius solistus ir vokalinius ansamblius, skatinti kurti ir atlikti naujas lietuviškas dainas vaikams.

      Projekto tikslas ir uždaviniai

• Ugdyti vaikų ir jaunimo meninius bei kūrybinius gebėjimus.
• Skatinti bendrauti ir bendradarbiauti, užmegzti kūrybinius ryšius plečiant veiklos erdves.
• Skatinti vaikų bei vadovų iniciatyvas, skleidžiant gerąją patirtį bei populiarinant savo krašto tradicijas.
• Skatinti vaikų ir jaunimo meninę saviraišką, ugdyti populiarios muzikos atlikėjus.
• Atskleisti lyderystės gebėjimų skatinimo galimybes vykdant ugdomąjį projektą, kaip muzikos edukacinių technologijų priemonę.

       Dalyviai

Muzikiniame projekte  buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų meno kolektyvai bei dainininkai: dainininkai – pop chorai, šou grupės, populiariosios, pramoginės muzikos ansambliai, duetai, tercetai, kvartetai ir solistai. Projekto dalyviai į amžiaus grupes nebuo skirstomi. Renginyje dalyvavo iš Ignalinos, Vilniaus, Kėdainių, Jonavos, Utenos, Birštono miestų bei rajonų kolektyvai. Dalyviai atliko po 2 kūrinius laisva tematika. Dainas atliko pagal fonogramą gyvai.

       Renginio laikas ir vieta

Muzikinis projektas „Rudeninė karuselė“ vyko 2013 m. lapkričio 16 dieną (šeštadienį),  14 val.  Birštono kultūros centre.

        Apdovanojimai

Dalyvius vertino komisija, kurią sudarė Lietuvos edukologijos universiteto muzikos katedros doc. dr. Rasa Kirliauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto muzikos katedros dainavimo dėstytoja lekt. dr. Vaiva Jucevičiūtė – Bartkevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo dėstytoja doc. Zita Grigienė, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, bei televizinio projekto „Lietuvos balsas” antros vietos laimėtoja Giedrė Smolskaitė.

Visiems dalyviams buvo įteikiamos padėkos ir suvenyrai. Renginio kolektyvams skiriamos nominacijos.

       Projekto programa ir jos įgyvendinimas

     Tyrimo rezultatų aptarimas. Siekiant atskleisti lyderystės gebėjimų skatinimo ypatumus neformaliajame ugdyme, sukurtas anketinis klausimynas. Muzikinio projekto „Rudeninė karuselė“ dalyviams buvo pateikta anketa, kurią sudarė 15 klausimų, iš kurių 8 uždaro tipo, o 7 atviro tipo. Anketą dalyvių vadovams sudarė 20 klausimų, iš kurių 12 uždaro tipo, 8 atviro tipo. Tyrime dalyvavo 71 respondentas: 8 vadovai ir 63 mokiniai (nuo 10 iki 17 metų amžiaus).

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvaujant muzikiniuose projektuose skatinama tokios lyderystės savybės (žr. 1 pav.): atsakingumas (19 proc.), noras laimėti (18 proc.), pasitikėjimas (17 proc.), atkaklumas (17 proc.),  bendradarbiavimas (15 proc.), entuziazmas (14 proc.).

1 pav. Lyderystės savybių skatinimas dalyvaujant muzikiniuose projektuose (vadovų nuomonė)

      Vadovų nuomone, dalyvaujant muzikiniuose projektuose galima išugdyti lyderystės gebėjimus: „norą pirmauti, būti geresniu už kitus, bendravimą, vadovavimą, veiklos planavimą, drąsą, atsakomybę, entuziazmą, pasitikėjimą savimi, tikslo siekimą, tolerantiškumą, gyvybingumą“. Analizuojant anketinės apklausos duomenis nustatyta, kad vaikų patirties įgijimas muzikiniuose projektuose pasireiškia P. G. Norhouse (2009) išskirtais lyderiui būdingais bruožais (1 lentelė): pasitikėjimu savimi, ryžtingumu, socialumu. Pasitikėjimas savimi. Tai gebėjimas tvirtai jaustis dėl savo turimų žinių ir įgūdžių. Pasitikėjimą sudaro savivertė, savikliova ir tikėjimas savo sugebėjimais siekti tikslų bei vykdyti permainas. Pasitikėjimas savimi pasireiškė: „orientacija situacijoje, pasitikėjimu, atsakomybe, noru dalyvauti daugiau, noras tobulėti“.

       Ryžtingumas. Ryžtingam lyderiui būdingos  šios  savybės:  iniciatyvumas,  atkaklumas, dominavimas ir veržlumas. Ryžtingi lyderiai ne tik vadovauja organizacijoje priimtomis taisyklėmis, bet ir patys imasi iniciatyvos – kuria kažką naujo, kelia naujus tikslus ir siekia juos įgyvendinti. Ryžtingumas, respondentų nuomone, pasireiškė: „drąsa, atsakingumu, vaikai tampa atkaklūs, siekiantys tobulėjimo, entuziazmas varžytis kituose konkursuose ar festivaliuose“.

       Socialūs  lyderiai  –  tai  palankiai  nusiteikę,  mėgstantys bendrauti,  mandagūs,  taktiški, diplomatiški,  jautriai  reaguojantys  į  kitų  žmonių  poreikius  ir  besirūpinantys  jų  gerove, asmenys: „siekimu bendro tikslo, lankstumu ir sugebėjimu prisitaikyti, lengvai bendraujantys, mokantys padėti ir patarti, bendradarbiavimu“.

1 lentelė

Lyderiui pasireiškiantys būdingi bruožai

Taip pat yra labai svarbu aplinka, kuri skatina lyderystės gebėjimus. L. Lambert (2011) teigia, kad mokiniams ugdytis, lavėti ir mokytis reikalinga tokia pati aplinka kaip ir suaugusiems. Tai priklauso nuo tokių dalykų: kai žmogus turi galimybę su įgudimu dalyvauti lyderystės veikloje, keičiasi jo požiūris į aplinkinį  pasaulį; pasiekia aukštesnę dorovinę kultūrą, gali spręsti sudėtingus klausimus; sudaro sąlygas kitiems patirti panašių dalykų bei mokytis.  Aptariant dalyvių aplinką, stiprinant lyderystę (žr. 2 lentelę), vadovai ragina imtis lyderio vaidmens ir atsakomybės: „rengiama maži vaidinimai, kur kiekvienas vaikas turi savo vaidmenį ir tekstą, solistas yra grupės vadybininkas, ieškoti tinkančių dainų, perduoti informaciją kitiems vaikams, įsirašyti dainą į cd“. Vadovai vertina vaikų pastangas siekiant lyderystės: „domiuosi vaikų pateikta muzika, dainomis, ieškome bendrų idėjų, leidžiu išbandyti kiekvienam solo partijoje, bendru sutarimu išrenkam solistą“. Lyderystė skatinama organizuojant smagią veiklą: „organizuojama grupės veikla vykstant kartu pailsėti, į koncertus, rengiama žiburėliai, vaikam duodama užduotis paruošti žaidimus, švenčiama gimtadieniai, šventės“.

2 lentelė

Aplinka skatinanti lyderystę

Anketinėje apklausoje, išanalizavus išsakytas vadovų mintis, galima  teigti, kad neformaliajame muzikiniame ugdyme mokinių lyderystės gebėjimai yra ugdomi. Vadovai pastebi (žr. 3 lentelę), kad vaikai pradeda vadovauti kitiems: „mėgsta vadovauti kai dainuoja ir šoka“, “nori tapti vadovu“; mokyti: „vaikai patys organizuoja koncertines keliones“; patarti: „per vokalo pamokas duoda naudingų patarimų pradedantiesiems“, „padeda kitiems“. Analizuojant mokinių lyderystės gebėjimų pasireiškimą veikloje buvo išskiriami lyderystės gebėjimai: vadovavimas, veiklos planavimas, kitų mokymas.

3 lentelė

Mokinių lyderystės gebėjimų pasireiškimas veikloje

Anketinėje apklausoje  taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, koks vaikų poreikis dalyvauti muzikiniuose projektuose (4 lentelė). Visi tiriamieji teigiamai atsiliepė į dalyvavimą tokiuose renginiuose. Pastebėta, kad dalyvaujant muzikiniuose projektuose pasireiškia dėmesio poreikis. Tiriamieji teigia, kad: patinka kai „daug žiūrovų“, „kai ploja“. Analizuojant gautus duomenis, pastebėta pasireiškiantis bendravimas: „patinka būti su draugais“, „surandu daug draugų“. Dalyvavimas muzikiniuose projektuose stiprina atkaklumą: „įgaunu drąsos“, „tobulėjame“. Galima teigti, kad tokioje aplinkoje gali siekti tikslo: „bet kokia sceninė patirtis yra gera“. Vaikai jaučiasi gerai ir gali reikštis muzikinėje veikloje. Aptariant dalyvių atsakymus pastebėta, kad dalyvavimas muzikiniuose projektuose skatina lyderystės savybes: tikslo siekimą, atkaklumą, bendravimą.

4 lentelė

Dalyvavimas muzikiniuose projektuose

Analizuojant tyrimo duomenis pastebimas vaikų muzikinio ugdymo poreikis (5 lentelė). Visi tyrimo dalyviai teigiamai atsiliepė apie neformalų muzikinį ugdymą: “nes patinka dainuoti”, būnu ten kur man gera”. Siekiant išsiaiškinti, kas lemia vaikų pomėgį dalyvauti neformaliajame muzikiniame ugdyme buvo išskirta trys subkategorijos: geros savijautos pasireiškimas, savęs pateikimas visuomenei, mokymosi poreikis. Akcentuojant savęs pateikimą visuomenei buvo teigiama: “patinka koncertuoti”, “patinka dalyvauti konkursuose”.

5 lentelė

Neformalaus muzikinio ugdymo poreikis

Galima teigti, kad vaikams yra svarbu dalyvauti muzikiniuose renginiuose, tai suteikia galimybę pasirodyti viešumoje, susipažinti su naujais žmonėmis. Pasireiškia mokymosi poreikis: “noriu gražiai dainuoti”, “patinka tobulinti savo balsą”. Tai leidžia teigti, kad vaikai siekia tikslo, pastebint norą būti įvertintiems. Todėl vaikams yra reikalinga saviraiška dalyvaujant muzikiniuose renginiuose.

Apibendrinant galima teigti, kad ugdomasis projektas suteikia galimybę skatinti bei stiprinti mokinių lyderystės bruožus bei gebėjimus muzikine veikla neformalaus muzikinio ugdymo metu. Vadovų nuomone, dalyvaujant muzikiniuose projektuose galima išugdyti lyderystės gebėjimus: „norą pirmauti, būti geresniu už kitus, bendravimą, vadovavimą, veiklos planavimą, drąsą, atsakomybę, entuziazmą, pasitikėjimą savimi, tikslo siekimą, tolerantiškumą, gyvybingumą“. Mokiniai siekia tikslo, jie nori būti įvertinti, todėl vaikams yra reikalinga saviraiška dalyvaujant muzikiniuose renginiuose.

Išvados

• Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvavimą neformaliajame muzikiniame ugdyme lemia geros savijautos pasireiškimas, savęs pateikimas visuomenei, mokymosi poreikis. Muzikinė projektinė veikla – efektyvi priemonė, skatinanti mokinių lyderystės gebėjimus neformalaus muzikinio ugdymo metu.
• Tyrimo metu nustatyta, kad dalyvaujant muzikiniuose projektuose skatinama tokios lyderystės savybės: atsakingumas, noras laimėti, pasitikėjimas, atkaklumas,  bendradarbiavimas, entuziazmas. Dalyvaujant muzikiniuose projektuose galima išugdyti vadovavimo, veiklos planavimo, kitų mokymo lyderystės gebėjimus. Aptariant dalyvių aplinką, stiprinant lyderystę, vadovai ragina imtis lyderio vaidmens ir atsakomybės, jie vertina vaikų pastangas siekiant lyderystės, taip pat lyderystė skatinama organizuojant smagią veiklą. Atskleista, kad dalyvaujant  muzikiniuose renginiuose stipriai pasireiškia dėmesio poreikis, tikslo siekimas, atkaklumas, bendravimas.

Literatūra

1. Baronienė D., Šaparnienė D., Sapiegienė L. Leadership as a Prerequisite of Effective Management of Educational Organisation. Socialiniai tyrimai: mokslo darbai, 2008, Nr. 3 (13).
2. Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija, 2000.
3. Cibulskas G., Židžiūnaitė V. Lyderystės vystymosi mokykloje modelis. Monografija. Švietimo aprūpinimo centras, 2012.
4. Dapkienė S. Papildomo ugdymo formos. Šiauliai, 2002.
5. Dikevičienė R. Projektų taikymo ugdymo procese galimybės. Švietimo vadyba reformos erdvėje. Magistrų moksliniai tyrimai. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2003.
6. Jovaiša L. Edukologijos pagrindai. Šiauliai, 2001.
7.  Diujis Dž. Patyrimo suvokimas // Grožio kontūrai. Vilnius: Mintis, 1980.
8. Jonušaitė S., Valuckienė J. Lyderystės charakteristikos bendrojo lavinimo mokykloje: išorės audito ataskaitų kokybinė analizė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2007, Nr.2 (9).
9. Griffin D. Lyderystės ištakos. Švietimo ir mokslo aprūpinimo centras, 2011.
10. Glickman C. D. Lyderystė mokymuisi: kaip mokytojams sėkmingai dirbti. Švietimo aprūpinimo centras, 2010.
11. Harris A. Pasidalytoji lyderystė mokykloje. Ateities lyderių ugdymas. Švietimo aprūpinimo centras, 2010.
12. Kvieskaitė E. Švietimo lyderių kompetencijų kaita postmodernizmo epochoje. Visuomenės darni plėtra: problemos ir perspektyvos, 2008, T. 5.
13. Lambert L. Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklos pažanga. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2011.
14. Marzano R. J., Waters T., McNulty B. A. Veiksminga mokyklų lyderystė. Nuo mokslinių tyrimų iki rezultatų. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2011.
15. Northouse P. G. Lyderystė: teorija ir praktika. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2009.
16. Plienaitytė S.  Lyderystė ir jos formos.  Švietimo naujienos,  2008, Nr. 16.
17. Želvys R. Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
18. Žvirdauskas D. Mokyklos vadovo lyderystės ypatumai švietimo subjektų interesų ir mokyklos efektyvumo raiškos aspektu. Kaunas: Technologija, 2006.