Dar neataušo Seimo pavasario sesiją drebinusios mokesčių ir pensijų reformos pėdsakai, o eterį jau virpina kita planuojama naujų mokesčių banga. Šįkart mokesčių debesys kaupiasi ties automobiliais. Tai, žinoma, jau ne pirmas kartas, kai iškeliama idėja apmokestinti automobilius. Ir, kaip jau teko patirti su visais Lietuvoje įvestais mokesčiais, o ir kitais reguliavimais, tik laiko klausimas, kada žodis virs kūnu. Dabar siūloma, kad automobilius didesni mokesčiai pasivytų jau 2020 metais.
Automobilis, matote, yra toks daiktas, kuris juda. O viskas, kas juda, juk tūri būti apmokestinta. Be to, apmokestinti vieną kartą – valdžiai nepakanka. Nes automobilių mokestis, šiaip jau, Lietuvoje yra. Tai – degalų akcizas. Net elektromobiliai – ir tie potencialiai moka automobilių mokestį, kai jų naudojama elektra yra apmokestinama akcizu. Kiekvieną kartą, kai pilatės degalų, sumokate automobilio mokestį, proporcingą degalų sunaudojimui. Daug naudojate – daug mokate. Taip surinkti mokesčiai vėliau išleidžiami keliams, o ir daugeliui kitų valstybės reikmių finansuoti.
Bet dabar valdžia sako – vieno mokesčio negana, reikia dar vieno mokesčio, reikia, kad mokėtum už automobilį jo registracijos metu, o gal – kasmet – įvairių tų apmokestinimo modelių pasaulyje sukurta. Šis mokestis priklausytų ne tuo to, kiek intensyviai naudojiesi automobiliu, o nuo paties automobilio parametrų. Galingas ir taršus – mokėk daugiau, už elektrinį gal apskritai nereikės mokėti. Koks bebūtų mokesčio dizainas – vis viena tai bus mažiausiai antras mokestis už automobilius. Nes įmonių automobiliams dar kliūva ir nuo pridėtinės vertės mokesčio.
Deja, bet mokesčių pasaulyje daugiaaukštis, daugiapakopis apmokestinimas – itin paplitęs. Ir tai yra nemenka mokesčių sistemos yda. Štai, gyventojo pajamos kelis kartus. Tada, kai jos gaunamos, sumokami Sodros, sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai. O tada kai žmogus išleidžia savo pajamas, jos apmokestinamos pridėtinės vertės, akcizų mokesčiais. Įmonės irgi patenka po mokesčių daugiaaukščiais. Kai jų sąnaudos nepripažįstamos leidžiamomis, tai ta pati suma gali būti apmokestinama ir PVM, ir pelno mokesčiu. Jei kažkokias sumas įmonė išleidžia darbuotojo, ar įmonės savininko tikslais, kurios labai nepatinka valdžiai, tai mokesčiai gali būti dar labiau susluoksniuoti. Gali tekti sumokėti visus įmanomus mokesčius, kurie priklauso ir įmonei, ir darbuotojui.
Nekilnojamojo turto, dovanojimo ir paveldėjimo mokesčiai visuomet yra viršutinis mokesčių dangoraižio aukštas. Jie visada, visada, visada yra sumokami po to, kai pajamos jau buvo visaip kaip apmokestintos. Kaip suprantate, automobilių mokestis irgi bus toks pat. Tai bus mokestis, kurį mokėsite iš pajamų, nuo kurių jau buvo sumokėti visi įmanomi mokesčiai.
Kodėl valdžioms patinka daugiaaukštės mokesčių sistemos, suprasti nesunku. Naudodama skirtingo tankio ir formos mokesčių tinklus, valdžia padaro taip, kad nors kokį nors mokestį tikrai sumokėsi. Tie, kas sugeba savo bakus pildyti degalais ne iš Lietuvos degalinių, tokiu būdu bus priversti prisidėti prie „bendro katilo“.
Bet kur kas svarbesnė mokesčių daugiaaukščio misija – paslėpti, kiek mokesčių bendroje sumoke sumoka kiekvienas mokesčių mokėtojas. Jei įeitum į milžinišką pastatą, kuriame būtų tik viena didelė erdvė, suglumtum nuo dydžio. O kai vaikštai po mokesčių kambarėlius daugiaaukščiame name, tai vienur, tai kitur susimokėdamas, valdžia nebeatrodo tokia brangi. Jums, žinoma, sakys, kad automobilius reikia apmokestinti dėl ekologijos. Bet tai bus tik dalis tiesos.
Rūta Vainienė
Komentaras LRT radijui
2018-08-01
