Vilija Čiapaitė
Kai už lango siautė dargana ir nuogi medžiai tarsi rankas iškėlę į dangų meldėsi, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje susirinko skaitytojai, poezijos mylėtojai, į literatūrinę muzikinę kompoziciją „Amžinai amžinai neramus”, skirtą Pauliaus Širvio 95-osioms gimimo metinėms. Šį kartą renginys buvo neįprastas – jį žmonės galėjo stebėti ne tik čia, Prienų bibliotekoje, bet ir Pakuonio, Jiezno, Balbieriškio, Stakliškių ir Veiverių bibliotekose. Apie tai, kad šis projektas yra tikrai šaunus, tegali pasakyti tik kitų bibliotekų lankytojai. Beje, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka – viena iš 45 Lietuvos viešųjų bibliotekų, gavusių projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos dalinį finansavimą projektui įgyvendinti.
Renginys
Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Siparis, operos solistas Pranas Zaremba nukėlė susirinkusius į laikmetį, kuomet visų mylimas Paulius Širvys dar buvo gyvas. Jis, kaip ir daugelis poetų, buvo patiklus, trykštantis meile, kurią dažniausiai išreikšdavo eilėmis ir laiškais. Beje, nuo jaunystės P. Širvys rašė lyrinius eilėraščius, kuriems būdinga tyro, stipraus jausmo poetizacija, nesudėtingi tradicinės struktūros vaizdai, graudžių, svajingų ir humoristinių intonacijų jungimas, gausūs tautosakiniai motyvai bei liaudies dainų poetikos įtaka.
P. Širvys – tai žmogus, kurio gyvenimas buvo labai susinarpliojęs, susipynęs. Karas, koncentracijos stovyklos, nelaisvė – galima pasakyti tarsi palaužė, o ir kartu sustiprino jo dvasinius jausmus. Jo bohemiška siela labai kentėjo, verkė, aimanavo. Visa tai galima pajusti kai kuriuose jo kūrybos tarpsniuose.
Būdamas išsilavinęs ir jautrus, bet paprastas, savo išvaizdai neteikė jokių privalumų. Gal dėl to daugelis pastebėdavo ne išsipusčiusį puošeivą, o tyros sielos, gerumo pripildytą žmogų.
Tai buvo galima pajusti aktorių skaitomais laiškais, eilėmis. Č. Stonys nuvedė mus į susitikimą su žmogumi, kuris mylėjo, kentė, išgyveno. Pagal jo eilėraščių tekstus sukurta nemažai mėgstamų dainų…
Tik mažą dalelytę to, kas mums priminė poetą, aktoriai ir solistas apvainikavo gražiausiomis eilėmis, dainomis. Daugelis verkė, nes jo buvimo aura buvo tokia stipri ir jaučiama, kad iki skausmo kai kam priminė žmogų, kuriam kažkada įteikė gėlių, spaudė ranką.
O transliacijos tiltas vis tik pavyko. Daugelis senyvo amžiaus ir jaunų žmonių penkiose seniūnijų bibliotekose pasijuto it pačiame įvykių sūkuryje, kur galėjo matyti, girdėti ir jausti bendrą širdies plakimą su poetu, kurio jau nėra. Juk miręs tas, kuris užmirštas, o gyvas tas, kurį visada prisimename.
O pabaigai norisi pasakyti, jog tiesioginės renginių transliacijos vyks iki kitų metų spalio. Tokių susitikimų dar bus dešimt. Kiekvienas renginys bus savitas, nes juose dalyvaus ne tik rašytojai, bet ir lektoriai, gydytojai. Juk tai puiki galimybė matyti ir išgirsti viską tiesiogiai, o ne perduodamą iš lūpų į lūpas. Ir tai sveikintinas projektas, suburiantis vis daugiau žmonių, negalinčių ar neturinčių galimybių keliauti į Prienus.
