Vacys Staknys
Prienų rajono savivaldybėje tūkstančiai verslo subjektų. Deja, į kviestinius mero pusryčius atvyksta tik maža dalelė verslo atstovų ir kasmet tie patys. Tai daugiausiai įmonių, kurios yra Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Prienų atstovybės nariai, atstovai. Šį kartą susitikti su meru Alvydu Vaicekausku ir jo komanda atvyko apie 20 verslo atstovų, kurie išklausė Užimtumo tarnybos atstovės pranešimą apie situaciją darbo rinkoje, išgirdo apie savivaldybėje įgyvendintus ir planuojamus infrastruktūrinius projektus. Deja, nieko verslui paguodžiančio tarnybos atstovė nepateikė.
Meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė, jog pastaraisiais metais Prienų mieste ir rajono vietovėse tvarkomos visuomeninės erdvės, o verslas investuoja į daugiabučius namus. Taip pat buvo pažymėta, jog Prienuose, Pramonės gatvėje, bus statomi nauji verslo objektai. Plėtrą yra numačiusi bendrovė „Scapa Baltic“ ir techninės apžiūros įmonė „Skirlita“. Visiškai neseniai į Prienus atėjo nekilnojamojo turto paslaugų įmonė.
Primename, jog Pramonės gatvėje savo veiklą vykdo ir bendrovė „Inčas“, kuri kasos juostų su spauda gamybą perkėlė į Prienus. Tiesa, būtent verslo atėjimas į šį miesto rajoną padėjo pritraukti lėšas Pramonės gatvės remontui. Savivaldybės atstovai taip pat pranešė, jog formuojami žemės sklypai, kurie, jei bus interesas iš verslo, gali būti parduoti.
Pramonės gatvės rajone formuojami 11 ha, o Dvariuko – 130 ha ploto sklypai.
Verslo atstovai pasiūlė savivaldybei išbraukti iš Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondo pavadinimo žodį „vidutinio“, nes fondo siūlomos paramos sumos per menkos rajone esančioms vidutinėms įmonėms.
Meras Alvydas Vaicekauskas vėl pakartojo idėją, jog Prienai turi visus šansus tapti kurortine vietove ir tam tikslui yra pėsčiųjų takai, įrengtos viešosios erdvės, planuojama jų plėtra. Tiesa, nors iš Birštono į Prienus pradėjo kursuoti laivas „Algirdas“, bet Nemuno panaudojimą turizmui stabdo lėti upės valymo darbai. Nors iš Vidaus vandens kelių direkcijos buvo žadėta dar šiais metais išvalyti Nemuną nuo Birštono iki Balbieriškio, bet, kaip visada, planai būna grandioziniai, o jų vykdymas lėtas. Jau tapo aišku, jog šiais metais net ties Birštonu darbai atlikti nebus.
Nors savivaldybė kaip laimėjimą pateikė Kęstučio gatvės perėmimą iš Kelių direkcijos, bet darbai kol kas nepajudėjo, išskyrus šaligatvių įrengimą nedidelėje atkarpoje priešais buvusios internatinės mokyklos pastatą, kurio vietoje „išdygo“ naujas šiuolaikinis daugiabutis. Bet duobės gatvėje prie įrengto šaligatvio vis stūkso, nors praėjo jau ne vienas mėnuo. Neatsiranda ir dažnai minimi saugos kalneliai greičiui mažinti. Apibendrinant susitikimą galima daryti išvadą, jog smulkųjį verslą nelabai domina susitikimai su meru ir jo komanda. Kodėl taip yra? Ar smulkiojo verslo atstovams tiesiog neįdomūs tokie susitikimai, ar savivaldybės atsakingi asmenys netinkamai organizavo šio svarbaus renginio viešinimą?
Deja, nors savivaldybės atstovai apsidžiaugė, jog biudžetas renkamas sėkmingai ir tai rajono verslo dėka, susitikimo metu nebuvo užsiminta apie kokią nors pagalbą iš savivaldybės pusės verslui dėl dujų ir elektros kainų šuolio.
Štai Pramonininkų konfederacija džiaugiasi, jog iš Vokietijos įmonių gauti užsakymai padės stambiam verslui lengviau išgyventi energijos resursų kainų augimą. O kaip savivaldybės administracija stengiasi duoti užsakymus vietiniams verslams, kad palaikytų juos sudėtingoje situacijoje? Šie klausimai susitikimo metu aptariami nebuvo.
Buvo pristatyta Miesto laikrodžio projekto, kurį planuoja padovanoti verslas, versija. Diskusijos metu buvo išsakyta mintis, jog visi geradariai turi būti įamžinti šioje skulptūroje. Belieka rasti būdą, kaip tai įgyvendinti.
Prienų miestas ir rajonas keičiasi ir tai lengvai pastebėti. Kiek šiuos pasikeitimus veikia rajono valdžia, o kiek tai bendrų tendencijų pasekmė? Sunku atsakyti, bet galima konstatuoti, kad viešasis sektorius bando keistis ir realiai tarnauti rajono žmonėms. Deja, dar trūksta idėjų, kurios jungtų viešojo sektoriaus ir verslo interesus, pastangas padaryti rajoną dar patrauklesniu gyventi. Tada nereikės galvoti apie mokyklų uždarymą ir kitas problemas, kurios atsiranda dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo.