Vilija Čiapaitė
Metai įkopė į savo vėžes, o Birštono kurhauzas ir toliau džiugina, masina, kviečia sustoti, pasimėgauti akimirka, skirta tiems, kurie it gurmanai trokšta „meno desertų“.
Taigi šį kartą daugelį sužavės grafikės Neringos Marcinkevičiūtės-Strazdės paroda, kuri nebyliai verčia susimąstyti ir įžvelgti nesuterštą ir skaidrią gyvenimo esmę tiek vyrus, tiek moteris.
Taigi prieš parodos atidarymą nutariau bent trumpam nuklysti į gana kruopštaus ir klaidų nepripažįstančios (estampo ant stiklo) grafikos darbus bei akvarelės labirintus…
Menininkės darbuose gali pajusti vidinę laisvę, susijusią su moterimi, kuri, kaip ledai indelyje, iš pat pradžių verčia grožėtis, skanauti, pasitelkti visus receptorius, tačiau dar nesuvalgius porcijos pamatai, jog ji jau netekusi grožio, išvaizdos, ir taip magiškai traukia imti kitą, gražiai apipavidalintą, neaptirpusią…
Taip vyksta ir gyvenime. Jaunos moterys ir merginos savo tobulumu, grožiu masina, traukia žvilgsnius, norą susipažinti, prakalbinti. Tačiau laikas negailestingas. Veido raukšlelės, tokios mielos ir rodančios gyvenimišką patirtį, dažnai daugeliui moterų tampa it rakštis. Tuomet tobulinamas veidas, taip bandant sustabdyti gyvenimo tiksintį laikrodį. Tačiau, ar to reikia? Jos kaip ledai indelyje – tampa ne tokios patrauklios, bet viduje daug gražesnės savo išmintimi…
Neringa Marcinkevičiūtė-Stazdė turi savo braižą, savo stilių, savo mąstymą. Jos grafikoje gali pajusti, jog ji mėgsta minimalumą, todėl minties galią ir visumą išreiškia, kaip sakoma, viena linija.
Jos estampai atlikti sausos adatos technika organinio stiklo plokštėje. Tai technika, kuri mėgsta kruopštumą, nes klaidos čia neatleidžiamos, o atspausdintuose darbuose visos detalės išryškėja, atsispindi popieriaus lakšte, nes kiekvienas atspaudas kaskart įneša vis kitokių niuansų.
Taigi menininkės erdviniai darbai kaip krištolas – skaidrūs, verčiantys susimąstyti, pajusti galią, sklindančią iš kiekvieno darbo.
Dar norisi pridurti, jog 2020 metais renginio organizatoriai Foundation FRIDA, organizuojamo Baltojo Kaspino festivalio metu, pasirinko menininkės darbus. Penkiolikos estampų ciklas „Led‘iniai skoniai“, kur buvo sugretinta moteris ir ledai, tai grožis ir laikinumo akimirka, įvaizdis ir kt.
Kitoje ekspozicijų salėje mus pasitinka akvarelės darbai. Juose gali pajusti akvarelės skaidrumą ir padūmavusio dangaus susiliejimą su šalta žaluma. Kiekvienas potėpis, susilydantis su vandeniu ir dažais, leidžia mums nugrimzti į ramybės labirintų galią.
