Senos lietuviškos tradicijos – laidoti artimuosius kalnelyje, tarp ramiai ošiančių medžių – šiandien tampa našta seniūnijoms, kurios prižiūri ir tvarko kapinaites. Išaugę medžiai šaknimis sukraipo paminklus, antkapius, tvoreles, o dar ir sulaužo ar išvarto juos nugriuvę, neatlaikę metų naštos ar stiprių vėtrų. Todėl seniūnijų vadovai stengiasi išpjauti didelius, grėsmę keliančius medžius kapinių teritorijose, nors tai ir nėra taip paprasta ir lengva, kaip atrodo kapus tvarkantiems žmonėms.
Šilavoto kapinės šiandien irgi kelia nemažai aistrų seniūnijos gyventojams. Išlakių pušų apsuptis – gražu ir miela, vasarą – malonus pavėsis, rudenį ir žiemą – priedanga nuo vėjų. Pačiame kapinių viduryje ant kalnelio siūruoja visas guotas pušų, bet jos jau daug ko nedžiugina. Kaip pasakojo Šilavoto seniūnijos seniūnė Neringa Pikčilingienė, pavojų kelia ne tiek medžiai, kiek žmonės, kurie nieko nepaisydami kasa smėlį iš po jų. Naujoje kapinių dalyje kelių pušų šaknys jau stipriai apnuogintos, tad tereikia stipresnio vėjo ir jos išvirs – ant čia pat besirikiuojančių kapų, arba, pasak seniūnės, gali sužeisti ir žmones, čia atėjusius. Visas kalnelio pakraštys išraustas, beveik žmogaus ūgio gilumo duobė atsirado net ir aukštumėlėje. Šios pavojingos vietos aptvertos įspėjimo juostomis, bet, žinoma, to nepakanka.
N. Pikčilingienė pasakoja, jog seniūnijos gyventojai dėl pušynėlio kapinėse yra tarsi suskirstę į dvi stovyklas: vieni nori, kad medžiai būtų išpjauti, o kiti nerimauja, jog taip bus išnaikintas paskutinis kunigo Radušio palikimas – tai jo sodintos pušys ošia ant kalnelio. Šiaip ar taip, tačiau problema neišspręsta neliks. Pasak seniūnės, šį ar vasario mėnesį tikimasi nupjauti 8 – 10 pavojingiausių kapinių medžių. Daugiau net ir norėdama seniūnija padaryti negali – reikia ne tik gauti savivaldybės leidimus medžių pjovimui, bet ir samdyti įmonę su specialia įranga. O ši „laimė“ nepigi. Anot N. Pikčilingienės, vienos suaugusios pušies nupjovimas kainuoja apie 1200 litų.
O šios bėdos galėtų ir nebūti. Naujoji kapinių dalis, kaip mano seniūnė, dar tikrai negreit bus užpildyta, tad kalnelio pušis naikinti dabar būtinybės nėra. Tačiau tie, kas nesidrovi iš kapinių vežti smėlį tiesiog automobilių priekabomis, daro didelę žalą šiai vietai. Neapsikentę žmonės jau pasodino prie pat kapaviečių atsiradusiose išrausose gėlių, kad nors taip sustabdytų smėlio ir molio vagis. O didžiules duobes seniūnija užpylė iš kitur atvežtomis žemėmis. Bet ar tai sustabdys piktavalius? Gal trumpam, nes kaip nesibijoma vogti iš kapinių gėles, taip sąžinė leis iš ten vežtis ir smėlį.
1. Tos pušys prie naujų kapinių nelabai kam ir trukdo. Aptvertoje teritorijoje galima bus laidoti dar kelis dešimtmečius. Senose kapinėse yra beržų, kurių lapai ir sėklos apkloja kapus, bet nematau ir čia bėdos, juk yra proga dažniau aplankyti artimųjų kapus.
2. Šilavotiškiam trūksta pilietiškumo ir vieningumo. Kodėl niekas neužsirašo tu mikroautobusų numerių, kurie veža ta smėlį.
3. Prie ko čia senosios tradicijos? medžiai seniau netrukdė nei mirusiems nei gyviems. jei koks ir nuvirsdavo tai medini ar metalinį kryželį nuversdavo. o dabar prisistato už dešimtis tūkstančių paminklų ir bijo… Gerbiamieji statykite už tiek, kad jei koks medis ir užvirs kad atstatyti nebūtų labai jau gaila.
Report
Gyventojai palaidoję savo artimuosius Šilavoto kapinėse, galėtų pasinaudoti „kapaviečių draudimo“ paslauga. Esant realiai grėsmei tai padaryti yra būtina. O žala būtų atlyginta, nes tai visgi, valstybinė žemė ir medžiai priklauso valstybei. Ištikus nelaimei ir tesimai būtų palankūs nukentėjusiam.
Dar vienas momentas, dėl kurio turėtų kilti aistros, tai neprižiūrimi seni pastatai Šilavoto centre. Labiausiai vaizdą darko senasis gyvenamais namas šalia buvusios seniūnijos ir griūvantis senos mokyklos bendrabutis. O aistros kažkodėl dėl jų nekyla……..
Report
Senas pušis reikia pjauti. Joms jau per 100 metų. Neilgai trukus, pradės virsti ant kapaviečių. Iš po šaknų kasamas smėlis, tik pagreitins procesą. Bus daug bėdos kuomet ji pradės virsti ant paminklų.
Pilnai pritariu ankstesniam komentarui – tai nėra paskutinis kun. Radušio atminimas. Yra nuostabi bažnyčia pastatyta jo iniciatyva, pasodintas pušynėlis. Bet pagalvokite, mielieji, ką darė Radušis Šilavote? Jis ėmėsi didelių darbų – reformų! Tokių darbų, apie kuriuos anksčiu niekas net negalvojo. Taigi reikėtų ir mums šiandieniams Šilavoto gyventojams imtis bent tokių menkų reformų. Mylėkime savo kraštą teisingai !!!
Kompromisą dėl medžių kapinėse, manau būtų galima rasti tikrai. Vienas iš variantų – vietoje iškirstų pušų pasodinti naujus, žemaūgius medelius. Tikrai atsirastų, kas jas prižiūrės.
Pirmiausia reikėtų suprasti, jog nieko nedarymas (šiuo atveju neatsakingas požiūris į kapuose augančius medžius), o istoriją menančių objektų banalus garbinimas – nėra tikrasis patriotizmas. Ar mes banaliai mylime savo kraštą ar norime, kad jis būtų sutvarkytas, gražus, atsinaujinęs???
Viliuosi, jog didžioji dalis Šilavotiškių ne banaliai myli savo jaukų ir gražų miestelį.
Report
Nemanau, kad sutvarkius (išpjovus) pušynėlį kapuose „bus išnaikintas paskutinis kunigo Radušio palikimas – tai jo sodintos pušys ošia ant kalnelio“ , daug Šilavote yra pušynų, kuriuos savininkai plynai kerta kasmet…
Dėl smelio vagysčių iš kapinių turėtų bendruomenė labiau susitelkti, nejaugi gyventojai nemato kaip veža smelį priekabomis, vežimais.
Neramu žmonėms, kurių artimieji ilsisi šalia tų pušų. Jie tikriausiai visada eina į kapus su nerimu – ar dar nenuvirto kokia pušis…
Report